Darbas už 200 tūkst. dolerių, kurio niekas nenori

Australijos ir Naujosios Zelandijos laikraščiai ir interneto portalai mirga antraštėmis: „Laisvas darbo vietas už 200 tūkst. dolerių nugvelbia darbininkai užsieniečiai“, „200 tūkst. tiesiog jums po kojomis“ , „Premjero pavaduotojas perspėja, kad kvalifikuotų darbininkų trūkumas gali paskandinti tunelius“, „Darbas už 200 tūkst. dolerių, kurio niekas nenori“.

 „NorthConnex“ bus ilgiausias automobilių kelių tunelis Australijoje.<br> Bendrovės nuotr.
 „NorthConnex“ bus ilgiausias automobilių kelių tunelis Australijoje.<br> Bendrovės nuotr.
 „NorthConnex“ bus ilgiausias automobilių kelių tunelis Australijoje.<br> Bendrovės nuotr.
 „NorthConnex“ bus ilgiausias automobilių kelių tunelis Australijoje.<br> Bendrovės nuotr.
 Betonuotojas torkretuotojas Chrisas McKervey'us padengia užpurškiamo betono sluoksniu tunelius ir gauna daugiau nei 200 tūkst. dolerių per metus. <br>News Corp nuotr.
 Betonuotojas torkretuotojas Chrisas McKervey'us padengia užpurškiamo betono sluoksniu tunelius ir gauna daugiau nei 200 tūkst. dolerių per metus. <br>News Corp nuotr.
 „NorthConnex“ bus ilgiausias automobilių kelių tunelis Australijoje.
 „NorthConnex“ bus ilgiausias automobilių kelių tunelis Australijoje.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 1, 2017, 8:34 PM, atnaujinta Aug 2, 2017, 4:48 PM

„Darbininkai iš kitų valstijų ir užsienio šalių kniaukia iš panosės gerai apmokamus darbus Sidnėjaus statybvietėse, kadangi nepakanka vietos specialistų, kurie galėtų susidoroti su kelių ir geležinkelių masinių statybų bumu, – rašo Jackas Morphetas leidinyje „The Sunday Telegraph“. – Australijos premjero pavaduotojas Johnas Barilaro perspėjo, kad infrastruktūros gerinimo projektams, kuriems valstija per artimiausius ketverius metus yra numačiusi skirti 73,3 mlrd. dolerių, gali iškilti pavojus dėl chroniško specialistų trūkumo“.

 „Kyla grėsmė: jei mes nepritrauksime darbo jėgos, kai kurie iš šių projektų liks neįgyvendinti“, – sakė premjero pavaduotojas.

J.Barilaro penktadienio rytą apsilankė būsimojo „NorthConnex“ tunelio statybvietėje.

Jis pasveikino ką tik darbo pažymėjimus gavusius atestuotus betonuotojus, triūsiančius devynių kilometrų ilgio tunelio statybose. Šis tunelis sujungs Sidnėjaus Vahroongos priemiesčio magistralę „M1 Pacific“ su priemiesčio „West Pennant Hills" greitkeliu „Hills M2“. 

Vienas iš tunelį statančių kvalifikuotų darbininkų – 37 metų betonuotojas torkretuotojas Chrisas McKervey`us, kurio darbas yra suslėgtu oru užpurkšti betono ant tunelio vidinio paviršiaus, kad „ant pravažiuojančių automobilių neužkristų akmenys ir jų nesuknežintų“. 

Patyrę betonuotojai torkretuotojai uždirba 212 tūkst. dolerių per metus (144 tūkst. eurų per metus arba 12 tūkst. eurų per mėnesį), o Ch. McKervey`us požeminius tunelius stato jau trylika metų.

„NorthConnex“ bus ilgiausias automobilių kelių tunelis Australijoje.

Priminsime, kad iš lotynų kalbos kilęs tarptautinis žodis „torkretuoti“ reiškia suslėgtu oru užpurkšti betono arba skiedinio mišinį ant kokio nors paviršiaus (lot. (tec)tor(ium) — tinkas + (con)cret(us) — sutirštėjęs). 


Beje, Austaralijoje veikia fondas „Skilling Australia Foundation“, tiesiogiai padedantis darbo negalintiems susirasti jauniems australams.

Kaip teigiama šio fondo ataskaitoje, devyni iš 10 darbų, kurių paklausa per ateinančius penkerius metus bus didžiausia, reikalaus ne universitetinio, o profesinio išsilavinimo.

O ar galima įgyti betonuotojo torkretuotojo specialybę Lietuvoje?

Pasirodo, pagal „Betonuotojo mokymo programą“, skirtą suaugusiems įgyti profesinę kvalifikaciją, šios srities specialistus rengia net 15 mokymo įstaigų visoje Lietuvoje. Numatyta studijų trukmė – 7 savaitės.

O štai kas rašoma pačioje programoje:

Programos tikslas - rengti betonuotojus, sugebančius kvalifikuotai atlikti požeminių ir antžeminių konstrukcijų betonavimo darbus, torkretavimo darbus.

Ši programa parengta vadovaujantis anksčiau taikyta trečios kategorijos betonuotojo programa įvertinant šiandieninius darbdavių poreikius šios specialybės darbuotojų profesiniam pasirengimui bei darbo rinkos profesinių mokymo programų reikalavimus.

Programa taikytina asmenims, sulaukusiems 18 metų ir besimokantiems darbo rinkos profesinio mokymo įstaigose.

Ši mokymo programa skirta asmenims, turintiems pagrindinį bendrąjį išsilavinimą. Mokymo trukmė numatyta 7 savaitės. Asmenims, turintiems aukštesnįjį bazinį pasirengimą arba įgijusiems patirtį betonavimo darbuose daugiau kaip metus, mokymo trukmę mokymo įstaiga gali sutrumpinti.

Didžiąją betonuotojo mokymo programos dalį ( per 68 proc.) sudaro praktinis mokymas.

Programa numato, kad praktinis mokymas turėtų būti organizuojamas dviem etapais.

Pirmame etape praktinis mokymas vykdomas mokomose dirbtuvėse, kur vadovaujant profesijos mokytojui, būsimieji betonuotojai išmoksta paruošti betono mišinį ir skiedinį rankiniu ir mechanizuotais būdais, formuoja pirmuosius betonavimo darbų įgūdžius.

Antras etapas skirtas pagrindinių betonuotojų specialybei būdingų įgūdžių ugdymui ir įtvirtinimui . Šiame etape praktinis mokymas vykdomas įmonėse, ar statybos objektuose vykdančiose tokius darbus.

Baigus mokymą programą asmenys laiko kvalifikacijos egzaminą, susidedantį iš praktinių betonavimo darbų atlikimo patikrinimo bei teorinių žinių egzamino.

Sėkmingai išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminą asmenims suteikiama betonuotojo kvalifikacija ir jiems išduodamas nustatytos formos valstybės pripažįstamas kvalifikacijos pažymėjimas (serija 2100).

Sėkmingai išlaikiusiais laikomi tie asmenys, kurie gauna teigiamus įvertinimus iš praktinių įgūdžių ir teorinių žinių patikrinimo.

Parengtas pagal šią mokymo programą betonuotojas gali įsidarbinti įvairiose pramonės įmonėse ir statybinėse organizacijose, kur atliekami nesudėtingų konstrukcijų betonavimo darbai.“ (Šaltinis: „Studijos.lt“).

Atkreipkite dėmesį į paskutinį sakinį: „nesudėtingų konstrukcijų betonavimo darbai“.  

Kadangi tunelis nėra „nesudėtinga konstrukcija“, norint uždirbti tiek, kiek uždirba torkretavimo darbus atliekantis betonuotojas Chrisas McKervey`us, teks įgyti patirties.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.