Vis dėlto vien lietuviškų miško gėrybių supirkėjams negana – anot jų, tai sezonas per prastas, tai kitur kokybė geresnė, todėl dažnai neatsisakoma grybus bei uogas į Lietuvą, o po to ir į pasaulį, vežti ir iš tokių šalių, kaip Rusija, Baltarusija ar Latvija.
Tačiau ar vėliau nebūna taip, kad iš kaimynų atvežti grybai staiga tampa „lietuviški“ ir į pasaulį keliauja kaip lietuviška prekė?
Pagrindinė pagalbininkė – Rusija
Kai Dzūkijoje grybai po lietaus nedygsta arba dygsta ne taip greitai ir gausiai, anot verslininkų, jie yra priversti atsivežti jų iš kitur. Mat prastas miško gėrybių sezonas Lietuvoje negali sustabdyti įmonių gamybos, pardavimų bei eksporto planų, todėl į pagalbą dažnai tenka kviestis šalis kaimynes: Rusiją, Baltarusiją, Latviją, Ukrainą, o kai kada ir Lenkiją.
„Dabar mūsų grybai yra lietuviški, bet jei nebus Lietuvoje, tai žinoma, vešimės ir iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, kitą kartą iš Lenkijos. Būna, kad lenkai atvažiuoja pas mus pirkti, kartais mes iš jų.
Viskas priklauso nuo kainos ir kokybės. Jei grybai negražūs, tada perdirbimui yra netinkami, todėl pirkti važiuojame kitur. Mums reikia užtikrinti stabilų įmonės darbą“, – aiškino vienos iš tokių miško gėrybes superkančių bendrovių „Taraila“ įmonės vadovas Alvydas Taraila, užsiimantis grybų ir uogų supirkimu ir apdorojimu.
Susisiekus su įmonės „Dzūkijos grybai“ atstove, ši patikino, kad lietuviškų grybų supirkimu įmonė išvis neužsiima.
„Daugiausia importuojame iš Rusijos ir užsiimame didmenine prekyba, eksportuojame į kitas šalis“, – daugiau apie įmonės veiklą nenorėjusi nieko pasakoti teigė jos atstovė.
Ne išimtis ir Mariaus Juškevičiaus grybų supirkimo įmonė „M&Ko“, kuri didžiąją dalį grybų atsiveža iš užsienio, Lietuvoje juos surūšiuoja ir eksportuoja į kitas Europos Sąjungos valstybes:
„Didžiąją dalį grybų mes tiesiog atsivežame iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Vis dėlto daugiausia grybų – iš Rusijos, maždaug - apie 60 proc. mūsų produkcijos“, – neslėpė vadovas.
Įvardijo priežastis
Pasak M.Juškevičiaus, pagrindinės tokio importo priežastys yra palankios kainos, didesnė grybų įvairovė ir net geresnė rusiškų plačiakepurių kokybė.
„Būna, kad rusiškų kokybė daug geresnė. Turime iš vieno regiono, tai švieži gali ilgiau stovėti“, – pasakojo M.Juškevičius.
Paklaustas, ar lietuviški grybai prastesni už rusiškus, sakė, kad tai priklauso nuo sezono.
Su sunkumais, kaip tikino abu įmonės vadovai, atsivežti miško gėrybes iš ne Europos Sąjungai priklausančių šalių, verslininkai nesusiduria ir sako bėdos nematą.
„Sunkumų kiltų, jei norėtume eksportuoti į Rusiją, bet atsivežti grynų iš Rusijos nėra jokių problemų. Vežk kiek nori. Jiems reikia valiutos“, – tikino A.Taraila.
Grybų detektyvas?
Nors, pasak įmonės vadovų, grybų supirkimo kainos svyruoja net keletą kartų per dieną, pastarąją savaitę jos buvo rekordiškai žemos, grybų supirkimo punktuose už kilogramą voveraičių buvo siūloma vos 1,8 euro.
Vienoje iš Varėnos miško gėrybių supirkimo ir perdirbimo įmonių dirbanti Nijolė teigė žinanti, kodėl lietuviškų grybų supirkimo kainos mūsų šalyje tokios žemos.
„Ne paslaptis, kad Dzūkijoje mažų miestelių gyventojai vasaros sezonu metu prisiduria grybaudami, bet šiemet supirkimo kainos tokios, kad gali dieną naktį vaikščioti po mišką ir už kelis surinktus kilogramus voveraičių neuždirbti nė dešimties eurų.
Pati dirbu vienoje miško gėrybių perdirbimo įmonėje ir puikiai žinau, kodėl supirkimo kainos tokios žemos: kam tie lietuviški grybai, jei perdirbėjai daugiausiai žaliavos atsiveža iš Rusijos. Ir niekam nei motais, kad perdirbti rusiški grybai lyg niekur nieko virsta lietuviškais ir keliauja į parduotuves kaip lietuviška produkcija iš Dzūkijos šilo“, – piktinosi Nijolė.
Paklausti, ar kartais parsivežti rusiški grybai nevirsta lietuviškais, įmonių vadovai laikėsi savo ir teigė, kad tai daryti jiems tiesiog net nebūtų naudinga.
„Kilmės šalį mes visada nurodome tą, iš kurios grybai atvežti. kai kurie klientai net labiau nori rusiškų grybų, sako, kad jie kokybiškesni, jų galima užsakyti didesniais kiekiais“, – pasakojo M.Juškevičius.
Panašų paaiškinimą pateikė ir A.Taraila: „Jei tu atsivežei produktą už 1 eurą ir padarei jo vertę už 3 eurus, tada prekė traktuojama kaip lietuviška, nes tai perdirbtas produktas. O jei šviežius atsivežei ir šviežius išvežei, tai rašoma kilmės šalis yra ta, iš kur gavai, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija ar Latvija“, – sakė įmonės vadovas.
Kainos svyruoja
A.Taraila tvirtino, kad grybų supirkimo kaina priklauso nuo oro ir šiuo metu yra kiek pakilusi, pavyzdžiui, voveraičių kilogramas superkamas po 2,7 euro.
„Šiemet lietuviai atveža mažiau grybų nei pernai, nes sezonas vėluoja apie porą savaičių. O supirkimo kainos svyruoja kiekvieną dieną, praėjusią savaitę voveraičių kaina buvo nukritusi ir iki 1,8 euro, dabar vėl pakilo iki 2,7 euro už kilogramą. Jos priklauso nuo oro“, – apie šį sezoną ir grybų kainas pasakojo įmonės vadovas.
Antai įmonės direktorius M. Juškevičius visai kitokios nuomonės, mat jo įmonei, superkančiai vidutiniškai 4 tonas grybų per dieną, šiemet sezonas kaip niekada puikus.
„Šiemet grybų žmonės atveža labai daug, o palyginus su praėjusiais metais, sezonas geresnis. Mes nesiskundžiame, nes visiškai patenkinamas mūsų poreikis, tada mažiau tenka importuoti iš užsienio“, – sakė net 95 proc. savo produkcijos į užsienį eksportuojantis ir po 2,5 euro už voveraičių kilogramą prašantis M.Juškevičius.
