Ši liga neleidžia lengviau atsikvėpti.
Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) susodino už vieno stalo ir politikus, ir medžiotojus, ir specialistus - tartasi, ką toliau daryti.
Pasitarime VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis supažindino susirinkusiuosius su naujausia AKM situacija Lietuvoje ir visame Pabaltijo regione, pristatė Europos Sąjungos (ES) šernų populiacijos reguliavimo strategiją, supažindino su VMVT parengtomis kovos su AKM laukinėje faunoje priemonėmis.
„Šiai dienai AKM situacija negerėja, ligos atvejų skaičius šernuose didėja, todėl reikia bendrų aktyvių veiksmų šiai ligai pažaboti. Kova su AKM turėtų būti ne vien ūkininkų, medžiotojų ir veterinarų reikalas. Suprantant, kokius didžiulius nuostolius dėl to gali patirti mūsų šalies žemės ūkis, tai turi būti visų suinteresuotų institucijų nuolatinis ir kryptingas darbas. Medžiotojai turi suaktyvinti šernų populiacijos reguliavimą, o kiaulių augintojai – kuo griežčiausiai paisyti biologinio saugumo priemonių“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.
Susitikimo metu diskutuota dėl taikomos AKM strategijos, medžiotojų skatinimo, išmokų už sumedžiotas šernų pateles didinimo, taip pat dėl atsakomybės už šernų gaišenų surinkimą ir utilizavimą pasiskirstymo.
Nutarta toliau aktyviai bendradarbiauti taikant visas įmanomas kovos su AKM priemones, peržiūrėti galiojančius teisės aktus, šernų gaišenų surinkimo bei išmokų skyrimo tvarką, profesionalios medžioklės plotuose taikomus šernų medžioklės ir teikiamų paslaugų įkainius.
Taip pat numatyta vykdyti šernų populiacijos reguliavimą teritorijose, kurios nėra įtrauktos į medžioklės plotus (rezervatuose, kuriuose medžiojamų gyvūnų gausa negali būti reguliuojama organizuojant medžiokles).
