Palyginti su praėjusiais metais, Lenkijoje atvejų, kai informacija mėsos produktų etiketėse buvo klaidinanti, padaugėjo 8, o alkoholio – 11,8 procento.
Dažniausiai sukčiaujama etiketėse neteisingai nurodant gaminio sudėtį – nutylimi kai kurie priedai arba įrašomi tokie, kurių jame nėra.
Etiketės klaidina
Į inspektorių rankas pateko prekybos tinkluose parduodamas sūris, kurio etiketėje buvo nurodyta, kad jis pagamintas iš ožkų pieno. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad išties tai buvo gaminys iš karvių pieno.
Per laboratorinius tyrimus šernienos dešroje nebuvo rasta šernienos, o į sausainius su esą šokolado ir žemuogių įdaru vietoj žemuogių buvo dedama obuolių ir žemuogių kvapiosios medžiagos.
Želė su bananais ir šokoladu inspektoriai neaptiko bananų, o šokolade su neva kavos ir viskio įdaru nebuvo šokolado.
Bet tokių atvejų palyginti reta.Kur kas dažniau gamintojai nurodo netikslią gaminio sudėtį.
Pavyzdžiui, etiketėje rašoma, kad dešra iš jautienos, nors šios mėsos joje gerokai mažiau nei kiaulienos. Inspektoriai rado ir grikių duonos, kurioje grikiai sudarė vos dešimt procentų, nors taip vadinama ji galėtų būti tik tada, kai pavadinime nurodomo produkto yra ne mažiau kaip 30 procentų.
Pirkėjai apgaudinėjami net nurodant produktų kilmės šalį. Pavyzdžiui, ant gervuogių sulčių pakuotės buvo parašyta, kad jos lenkiškos, nutylint, jog sultyse daugiausia ispaniškų vynuogių ekstrakto, kuris buvo importuotas iš Čekijos.
Mėgina pateisinti
Siekdami privilioti pirkėjų gamintojai neretai sugalvoja ir tokius iš pirmo žvilgsnio nekaltus prierašus pavadinimuose – „naminis“, „ekologinio ūkio“, „močiutės daržo“, „karališkasis“.
Skaityti etikečių nelinkę pirkėjai tokį gaminį perka manydami, kad jis yra labai sveikas, nors išties gali būti su dažikliais, kvapų ir skonio aromatu.
Maisto produktų inspekcijos atstovai tokius netikslumus etiketėse aiškina tuo, kad dalis gamintojų neturi laboratorijų, tad produkto sudėtį nurodo apytiksliai.
Tačiau dietologijos profesorė Veronika Gorska mano, kad gamintojai klaidindami siekia ekonominės naudos. Verslininkams esą labiau apsimoka į gaminius dėti pigesnių žaliavų, o prastesnę kokybę siekiama kompensuoti konservantais, kurie nėra sveiki, tačiau užtikrina ilgesnį produktų vartojimą, geresnį kvapą, išvaizdą.
Nubaustųjų nedaug
Inspekcija už tokius sukčiavimus praėjusiais metais nubaudė 207 verslininkus. Nors įstatymai leidžia skirti didžiulę baudą, siekiančią netgi dešimtadalį įmonės metinės apyvartos, bendra baudų suma pernai siekė vos 908 tūkst. zlotų (213 tūkst. eurų).
Nesąžiningi gamintojai vidutiniškai turėjo sumokėti vos po 4,3 tūkst. zlotų (1,01 tūkst. eurų). Tokios mažos baudos labiausiai siutina interneto naršytojus Lenkijoje – jie įtaria, kad gamintojai inspektorių nuolaidumą pelno kyšiais.
