„Snorą“ praradęs Vladimiras Antonovas kuria naują bankinę grupę

Buvęs nacionalizuoto banko „Snoras“ vienas savininkų Vladimiras Antonovas grįžo į bankinį verslą. Tą „Vedomosti“ patvirtino keli V.Antonovo pažįstami ir asmenys, dirbantys bankiniame sektoriuje. Nuo 2017 m. sausio jis faktiškai kontroliuoja banką „Russkij Investicionnyj Aljans“ (toliau – RIA).

Buvęs banko „Snoras“ didžiausias akcininkas ir stebėtojų tarybos pirmininkas Vladimiras Antonovas.<br>AP nuotr.
Buvęs banko „Snoras“ didžiausias akcininkas ir stebėtojų tarybos pirmininkas Vladimiras Antonovas.<br>AP nuotr.
Buvęs nacionalizuoto banko „Snoras“ vienas savininkų Vladimiras Antonovas grįžo į bankinį verslą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Buvęs nacionalizuoto banko „Snoras“ vienas savininkų Vladimiras Antonovas grįžo į bankinį verslą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 4, 2017, 10:40 AM

O netrukus jo patikėtiniai gali įsigyti dar vieną banką – “Russkij Meždunarodnyj“ (toliau – RM).

Perka – parduoda
 
Supirkinėti bankus V.Antonovas ėmėsi 2000-ųjų pradžioje. Daugelis jo įsigytų finansų įstaigų galiausiai buvo prijungti prie kaliningradietiško „Investbank“, kurį V.Antonovas 2011 m. pardavė vienam savo pavaldinių. Po poros metų bankas neteko licencijos. 

Indėlių draudimo agentūra banke „Investbank“ rado 44 mlrd. rublių skylę. Indėlininkams pavyko susigrąžinti 29,4 mlrd. rublių. 

Kaip žinia, Lietuvoje V.Antonovui priklausęs bankas „Snoras“ 2011 m. buvo nacionalizuotas, kaip ir latviškoji jo „duktė“ „Latvijas Krajbanka“. Šiose finansų įstaigose skylė buvo 1,5 mlrd. JAV dolerių. 

Su V.Antonovu "Vedomosti"susisiekti nepavyko. O jo buvęs advokatas Andrejus Liachovas tikino, kad su buvusiu ginamuoju nesimatė porą metų ir net neturi supratimo, koks pastarojo verslas dabar. 

2016 m. rugpjūtį V.Antonovo advokatas Sergejus Mirzojevas teigė, kad jo kliento ieškoma visoje ES teritorijoje, todėl jis gali keliauti tik Rusijoje. 2014 m. Britanijos teismas Lietuvos generalinės prokuratūros prašymu sutiko su V.Antonovo esktradicija. Kaip daugeliui žinoma, Lietuvoje V.Antonovą norima apklausti liudininku „Snoro“ byloje.  

Nepatinka Centriniam Bankui

A.Liachovas samprotauja, kad vargu ar pats V.Antonovas gali turėti kokių nors bankinių aktyvų Rusijoje: sandorių neleidžia Rusijos Centrinis Bankas (CB). Ir nors formalių pretenzijų V.Antonovas iš Rusijos valdžios struktūrų neturi, tačiau CB bankui jis atrodo nepatikimas savininkas. 

Kalbama, kad CB žino apie V.Antonovo mėginimą vėl žaisti rinkoje, ir netgi jį kvietėsi susitikimui. Tačiau oficialaus komentaro šia tema iš banko gauti nepavyko. 

Nuo komentarų susilaikė ir RIA banko atstovas. Formaliai bankas su V.Antonovu nesusijęs, tačiau jo valdytojai daug bendradarbiavo su buvusiu bankininku. 

RIA banką kontroliuoja kompanijos „Strojholding-stolica“ bendrasavininkis Olegas Boiko ir Jelena Oplančuk. Pastaroji yra ėjusi vyriausiosios valdytojos pareigas V.Antonovo įmonėje „Konvers grupp“ ir koncerne „Sviazstroj“, kurį V.Antonovas įsigijo 2009 metais iš Romano Trocenkos. Be to, J.Oplančuk vadovauja kompanijai „Tretij Rim“, apie kurios pardavimą V.Antonovui 2016 m. rudenį pranešė žurnalas „Forbes“. 

RIA bankas visai nedidukas: šių metų birželio 30-osios duomenimis jis, turėdamas 3,5 mlrd. rublių aktyvų, užėmė 317-ąją vietą. Šio banko verslas ne pirmi metai traukiasi. Daugiausia dėl išėjusių korporatyvinių klientų per praėjusius metus 24 proc. sumažėjo išteklių bazė. 

Šiandien svarbiausi banko fondai – privačių asmenų indėliai, beje, visai nepigūs: 2017 m. antrąjį ketvirtį už juos buvo mokama 9,9 proc. metinių palūkanų.

Šiuos pinigus bankas skiria kaip korporatyvines paskolas, kurių nuvertėjimas nuo praėjusių metų pradžios vis auga: atidėjiniai išaugo kone tris kartus ir 2017 m. liepos 1 dieną siekė 11,4 procento. 

Aktyviausiai RIA bankas plėtoja garantinį verslą: garantijų portfelis už paskolų didesnis 2 mlrd. rublių, o komisiniai už garantijų suteikimą – svarbiausias banko pajamų komponentas, nors jis vis dar lieka nuostolingas. 

RM bankas kur kas stambesnis: pagal aktyvus, kurie vertinami 22,1 mlrd. rublių, jis užima 140-ąją vietą. Šią liepą RM bankas pranešė, jog rengiasi keisti savininkus. Kaip yra rašęs „Forbes“, bankas ilgą laiką stengėsi veikti kaip „elitinis finansų klubas koroporacijoms ir pasiturintiems žmonėms“. 

Tiesa, banko valdybos pirmininkas Buladas Subanovas paneigė, kad bankas gali būti perduotas valdyti V.Antonovo patikėtiniams. 

V.Antonovas „Investbank“ kontroliavo iki 2011 m., o tuomet jį pardavė Sergejui Mendelejevui. Tačiau kai 2013 m. bankas prarado licenciją, jo svarbiausiu akcininku (19,97 proc.) buvo Sergejus Mastiuginas. Indėlių draudimo agentūra nustatė, kad banko turtas tebuvo 18 mlrd. rublių, nors privalėjo būti 62 mlrd. rublių.  Indėlių draudimo agentūra įtarė akcininkus tyčiniu bankrotu. 

V.Antonovas tikino, kad po banko pardavimo su šia finansų įstaiga neturėjo jokių ryšių. 

V.Antonovo pirkiniai

2007 m. V.Antonovas už 34,5 mln. eurų įsigijo 29,9 proc. Nyderlandų sportinių automobilių gamintojos „Spyker“ akcijų, kurios pagrindinis akcininkas buvo V.Antonovo pažįstamas Victoras Mulleris. 

Dalį “Spyker N.V.” V.Antonovas valdė per „Convers Group” dvejus pastaruosius metus. Ir, jei tikėtume verslininko žodžiais, į ją investavo daugiau nei 100 mln. JAV dolerių. Tačiau 2014 m. gruodį kompanija paskelbė bankrotą.

2009 m. V.Antonovas ketino tapti automobilių gamintojo „Saab“ savininku. „General Motors“ atsisakė parduoti akcijas įtardama V.Antonovą ryšiais su kriminaliniu pasauliu. To negana – jam prisiėjo parduoti savo akcijas „Spyker“. 

Tačiau per susijusias struktūras jis ir toliau kontroliavo Nyderlandų bendrovę. 

“Latvijas krajbanka” aviakompanijai „AirBaltic” išdavė 10–15 mln. JAV dolerių paskolą, kurios oro vežėjas nepajėgė aptarnauti, o valstybė, kuri turėjo kontrolinį „AirBaltic“ paketą, garantuoti skolų padengimą atsisakė. Tad 2008 m. 47,2 proc. “AirBaltic” akcijų mainais į paskolą „Latvijas krajbanka” išpirko kompanijos prezidentas Bertoltas Flickas. Paketas buvo įformintas Baltijas aviacijas sistemas (BAS), kuri tapo kompanijos pagrindiniu akcininku, o po metų 50 proc. pačios BAS akcijų įsigijo „Taurus“. V.Antonovas tik 2011 m. pabaigoje prisipažino esąs „Taurus“ benefiaciaras. „AirBaltic“ įsigyti ir finansuoti verslininkui atsiėjo 100 mln. JAV dolerių.

V.Antonovas tapo penktuoju anglų futbolo klubo „Portsmouth“ pirkėju per pastaruosius penkerius metus. Šis pirkinys jam kainavo 15 mln. svarų. Be to, daugiau nei 10 mln. svarų jis investavo į klubą iki „Snoro“ nacionalizavimo.

Dar vienas stambus pirkinys: 2009 m. už 80 mln. JAV dolerių iš Romano Trocenkos V.Antonovas pirko koncerną „Sviazstroj“.

Jėgainės Karibuose

V.Antonovo kontroliuojama „West Indies Power Holdings B.V.” ketino Sabos, Sent Kitso ir Nevio bei Dominikos salose pastatyti geoterminiais šaltiniais varomas elektros jėgaines. Licencijos jau buvo išduotos, tačiau iki 2011 m. pabaigos pabaigti projekto nepasisekė. Projektavimo darbams buvo skirta apie 11 mln. JAV dolerių. 

Tais pačiais metais buvo nacionalizuotas „Snoras“. O kitą dieną latviškasis „Latvijas krajbanka” gavo centrinio banko nurodymą pristabdyti visas operacijas. Po kurio laiko Latvijos banko valdytojas Ilmaras Rimševičius pranešė, kad banko būklė tokia, jog atnaujinti veiklos jis nepajėgs. Trūkumas banke siekė 200 mln. JAV dolerių. „Latvijas krajbanka” taip pat buvo nacionalizuotas. 

Neimtų ir su nuolaida

Pastaruosius porą metų Rusijos CB kovoja su „nerealiais“ bankų savininkais: reguliatorius siekia atskleisti galutinius visų struktūrų beneficiarus, kurie gali tapti banko valdytojais.

Dažnai CB remdamasis savo samprotavimais, pusiau formaliais ar neformaliais ženklais nesutinka su sandoriu, dėl kurio banke keistųsi savininkas. Tuomet prašoma pridėti banko plėtros planą: kokioje rinkoje numatoma veikti, kokius pinigus naujasis savininkas investuos ir pan. 

“Ekspert RA“ vyriausiasis metodologas Jurijus Belikovas įsitikinęs: tiek RIA bankas, tiek RM bankas – nepatrauklūs pirkėjui. Pastarasis dėl aktyvų koncentracijos ne tarp gyventojų kelia susirūpinimą dėl portfelio. Pastarasis – dėl aktyvų sukoncentravimo orientuojantis į nerezidentus (bendroves – juridinius asmenis – įsteigtas vadovaujantis užsienio valstybių įstatymais, kurių būstinės yra ne Rusijos Federacijoje), kelia abejonių, ar jo portfelis paremtas rinka, o dar turint galvoje stabilų paskolų nuvertėjimą, potencialiems investuotojams tai gali tapti atgrasančiu veiksniu.

RIA bankas net ir darant didžiulę nuolaidą taip pat pirkėjui neatrodo kaip saldainiukas. J.Beliakovas specialistai teigia, kad garantinio verslo vystymu susidomėjusiems verslininkams lengviau įsigyti nedidelį „tuščią“ banką, negeneruojantį tokių išlaidų, kaip RIA bankas, ir užpildyti jį kapitalu.  

Pagal užsienio spaudą

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.