Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Gedimino Almanto, liepą keleivių ir skrydžių skaičiui įtaką padarė Vilniaus oro uosto rekonstrukcija - nuo liepos vidurio 35 dienoms uždarytas kilimo ir tūpimo takas.
"Daugumai skrydžių ir keleivių, kaip ir planuota, persikėlus į Kauno oro uostą, jame skrydžių skaičius išaugo iki rekordinių 2344, o keleivių - iki daugiau nei 235 tūkst. Palyginimui, 2016 m. liepą antrasis pagal dydį šalies oro uostas sulaukė 724 skrydžių ir apie 70 tūkst. keliautojų. Kitaip tariant, šie rodikliai šiemet šoktelėjo daugiau nei tris kartus", - sako G. Almantas.
Tako rekonstrukcijos metu į Kauno oro uostą, be 17 nuolatinių skrydžių krypčių, laikinai iš Vilniaus perkeltos dar 39 kryptys.
Pasak G. Almanto, nors liepą keleivių ir skrydžių skaičius sumažėjo tik vieninteliame Vilniaus oro uoste, vis dėlto per dvi liepos savaites, iki uždarymo, sostinės oro uostas spėjo aptarnauti 136 tūkst. keleivių ir 1417 skrydžių.
Iš viso liepą Lietuvos oro uostai sulaukė apie 14 proc. mažiau keleivių nei tuo pačiu metu pernai, nors planuota, jog dėl rekonstrukcijos šis rodiklis gali sumažėti nuo 15 iki 20 proc.
Vidutinis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos vykdytų skrydžių užimtumas siekė 80 proc.