Pirmasis lėktuvas oro uoste iš Rygos turėtų nusileisti penktadienio naktį, o pirmasis lėktuvas iš sostinės oro uosto pakils ankstyvą penktadienio rytą ir skris į Varšuvą.
Pasak specialistų, rekonstruojant taką buvo pakeista senoji danga ir sutvirtinta skrydžių juosta, įrengtos naujos lietaus surinkimo ir drenažo sistemos, rekonstruota žiburių sistema.
Perkirpo juostą
Vilniaus oro uosto vadovybė oficialaus oro uosto atidarymo metu perkirpo 50 metrų radoną juostą, kuri buvo tokio paties ilgio, kaip kilimo ir leidimosi tako plotis.
Oficialiame Vilniaus oro uosto atidaryme dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė besidžiaugiąs nauju kilimo ir leidimosi taku bei dėkojo Latvijos įmonei „A.C.B.“, atlikusiai tako rekonstrukcijos darbus.
„Esame dėkingi rangovams iš Latvijos, kurie šį projektą pabaigė laiku, nes mums kiekviena diena buvo svarbi, o gamtos sąlygos nebuvo pačios geriausios. Jau šią naktį, penkios minutės po vidurnakčio, Vilniaus oro uoste leisis pirmasis lėktuvas.
Nuo rytdienos Vilnius vėl taps pagrindiniu mūsų valstybės oro uostu, o ši diena tik įrodo, kad esame pasiruošę vykdyti sudėtingus projektus“, - sakė R.Masiulis.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas negailėjo gerų žodžių Lietuvos oro uostų darbuotojams ir teigė, kad būtent tai buvo pagrindinis faktorius, nulėmęs rekonstrukcijos sėkmę.
„Tai buvo dviejų metų projektas, nes reikėjo padaryti visus paruošiamuosius darbus. Laikotarpis buvo sudėtingas, kas viską padarė? Jį padarė Lietuvos oro uostų darbuotojai, nors daugelio čia dabar nematome, jie užsiėmę konstrukcijų perkėlimu iš Kauno į Vilnių. Darbuotojų įsitraukimas ir energija buvo absoliučiai fantastiški ir būtent tai yra šio projekto sėkmė“, - darbuotojus gyrė G.Almantas.
Takui - 4 tūkstančiai sunkvežimių asfalto
Rekonstrukcijos darbus atliko latvių „A.C.B.“ ir lietuvių „Autokaustos“ įmonių konsorciumas, o darbų vertė buvo daugiau kaip 18 mln. eurų.
Atidarymo metu bendrovės „A.C.B.“ valdybos pirmininkas Valdis Lejnieks dėkojo už galimybę imtis šio projekto ir aiškino, kad darbai buvo vykdomi dieną naktį.
„Man didelė garbė šiandien stovėti šioje vietoje. Dėkoju už suteiktą galimybę mūsų partneriams ir ypatingą „ačiū“ norėčiau tarti „A.C.B.“ komandai. Projektas buvo didelis iššūkis, per labai trumpą laiką reikėjo atlikti visus darbus, o jie vyko septynias dienas per savaitę ir 24 val. per parą“, - kalbėjo V.Lejnieks.
Rekonstruotas Vilniaus oro uosto tūpimo ir kilimo takas yra 2,5 kilometro ilgio, o aplink buvo sumontuota apie 13 kilometrų drenažo sistemų.
„Buvo dirbama dieną naktį. Žiburių sistema yra labai moderni, apie 400 vienetų žiburių yra įmontuoti į tako pagrindą, o iš viso yra apie 1 tūkst. žiburių“, - pasakojo G.Almantas.
Kitas numatomas etapas - oro uosto terminalo rekonstrukcija.
Asfaltą oro uosto kilimo ir tūpimo takui gamino bendrovės „Fegda“, „Eurovia“ ir „Lemminkainen Lietuva“.
„Mums buvo didelis išbandymas. Tačiau dabar, kai sunkūs darbai jau praeityje, galvoju: galėtų Vilniuje būti ir kitas oro uostas“, – sakė asfaltą oro uosto kilimo ir tūpimo takui gaminusios bendrovės „Fegda“ gamybos vadovas Mindaugas Aškelėnas.
Kelininkams oro uoste teko kloti net keturis asfalto sluoksnius. „Asfaltui, skaldai vežti buvo išsinuomoti sunkvežimiai ne tik iš Vilniaus, bet net iš Klaipėdos, prireikė didžiulių plotų medžiagoms saugoti“, – prisiminė M.Aškelėnas. Beje, išskyrus iš Ukrainos atvežtą granito skaldą, visos medžiagos oro uosto takui – lietuviškos.
Asfalto kiekis tilpo į įspūdingą sunkvežimių skaičių – 4 tūkstančius, o liepos 28-ąją į oro uostą buvo atvežta 7137 tonos asfalto. Lyginama, kad maždaug tiek sveria metalinės Eiffelio bokšto konstrukcijos.
Ragina atkreipti dėmesį
Vilniaus oro uosto vadovo teigimu, iki spalio mėnesio planuojama tvarkyti atvykimo terminalo prieigas. Dėl to bus pakoreguotas transporto eismas oro uosto teritorijoje.
„Miesto autobusų stotelė bus įrengta greta centrinio įėjimo į terminalą. Šalia jos taip pat padaryta speciali juosta oro uosto taksi automobiliams ir taksi įlipimo zona. Be to, pradės veikti nauja automobilių stovėjimo aikštelė A.Gustaičio gatvės kampe. Joje, penktadienį Vilniaus oro uostui vėl atvėrus duris, laikinai stos tarpmiestiniai ir užsakomieji autobusai“, - apie pokyčius pasakojo O. Martensas.
Nors jau rugpjūčio 18 d. dauguma skrydžių iš Kauno sugrįš atgal į Vilniaus oro uostą, tačiau keleiviai perspėjami būti itin atidūs.
„Penktadienį dalis skrydžių dar nebus perkelti į sostinę ir bus vykdomi iš Kauno oro uosto. Naktį į rugpjūčio 18 d. kai kurie lėktuvai praleis Kaune, todėl iš ten keleiviai ir gali būti skraidinami. Dėl to prašome žmones atkreipti dėmesį į biliete nurodytą oro uostą“, – patarė O. Martensas.
Oro uosto vadovybės teigimu, pastarąjį kartą prieš du dešimtmečius rekonstruotas takas buvo smarkiai nusidėvėjęs ir artėjo prie avarinės būklės. Dėl tako rekonstrukcijos oro uostas buvo uždarytas nuo liepos 14 dienos. Per šį laiką Kaune buvo aptarnauta apie 370 tūkst. keleivių ir apie 3,5 tūkst. skrydžių.
Mėnesiui šalies aviacijos centru tapęs Kauno oro uostas penktadienį dar dirbs dabartiniu režimu.
„Kauno oro uostas dar išlaikys didesnius pajėgumus rugpjūčio 18 d., o nuo rugpjūčio 19 d. jau prasidės tų papildomų pajėgumų demontavimas ir, iš esmės, nuo tos dienos Kauno oro uostas visiškai grįžta į savo įprastinę veiklos apimtį“, – kalbėjo D. Voveris.
