Derlius kraunamas į laivus
„Begos“ universalaus žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminale į “Panamax“ tipo grūdovežį „CSK Unit“ pakrauta 65 tūkst. tonų kviečių. Tokiam milžinui reikiamą produktų kiekį vykdydamos savo įsipareigojimus sukaupė ir atgabeno į uostą grūdų prekybos bei eksporto įmonės „Kauno grūdai“ bei „Agrospelta“.
„Dėl vėluojančios javapjūtės beveik visos pagrindinės Lietuvoje auginamos kultūros į supirkimo punktus suplaukė ko ne vienu metu. Tai mus verčia lanksčiau ir operatyviau eksportuoti grūdus, kad būtų maksimaliai patenkinti visų klientų poreikiai, kad jie negaištų laiko juos parduodami“, - pažymėjo „Agrospeltos“ direktorius Augustinas Pukys.
Sutelktomis žemdirbių, grūdų supirkėjų ir "Begos" darbuotojų pastangomis laivas „CSK Unit“ su sparčiais tempais pakrauta pirmąja lietuviškų kviečių siunta į Saudo Arabiją išplaukė praėjus vos dešimčiai dienų nuo javapjūtės pradžios.
Dirba išvien su prekybininkais
Klaipėdos uoste grūdus ir kitus žemės ūkio produktus kraunanti „Bega“ , atsižvelgdama į didėjančius Lietuvos grūdų eksportuotojų poreikius, šiemet pasistatė ir eksploatuoja naujas 60 tūkst. kubinių metrų talpos silosų saugyklas
Didžiausiame rytinės Baltijos šalyse specializuotame „Begos“ terminale šiemet buvo įrengti papildomi grūdų krovos iš geležinkelio vagonų ir automobilių pajėgumai. Kompanijos talpyklose dabar vienu metu galima sukaupti apie 300 tūkst. tonų grūdų, o tai - apie pusė visų per Klaipėdos uostą eksportuojamų žemės ūkio produktų.
„Terminale ketvirtą sezoną veikia išvien su „Kauno grūdais“ pastatyta pirmoji Klaipėdos jūrų uoste grūdų valymo ir džiovinimo įranga, tad dabar derlių galime priimti tiesiog iš laukų išvengdami gaišaties tarpinėse grandyse – elevatoriuose“, - kalbėjo „Begos“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Tikimąsi geresnės nei pernai žemės ūkio produktų kokybės – supirkimo punktuose šiuo metu vyrauja antrosios, trečiosios bei ekstra klasės grūdai, o praėjusią vasarą ko ne pusė visų prikultų Lietuvoje kviečių buvo pašariniai.
Grūdų kainos šoktelės ?
Ar grūdų kainos kils, sunku pasakyti, kol dar nėra aiškus pasaulinis kviečių kokybės balansas. Tačiau kituose regionuose didesnis javų derlius jau dabar įtakoja supirkimo kainas“, - sakė „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys.
“Kauno grūdai“ iš Lietuvos ūkininkų kasmet superka apie 600 tūkst. tonų grūdinių kultūrų, iš jų daugiau pusė eksportuojama į užsienio rinkas.
„Agrospeltos“ vadovas A.Pukys šiųmetį lietuviškų gūdų eksportą ir kainas prognozuoja atsargiai: “Javapjūtės pradžia pranoko lūkesčius, panašu, jog galime tikėtis jeigu ne rekordinio, tai bent jau jam artimo derliaus“.
Žemės ūkio produktų prekybos ir eksporto įmonių savininkus šiek tiek neramina galimas rekordinis derlius Rusijoje, sustiprėjęs euro kursas dolerio atžvilgiu – manoma, kad dėl to grūdų kainos gali šoktelėti į viršų.
Supirkėjai apsukų nelėtina
Prognozuojamos tendencijos lietuviškų grūdų eksportuotojus verčia ieškoti kitokių pranašumų, kad jie ir toliau galėtų konkuruoti pasaulio rinkose.
Kad ir kaip ten būtų, „Agrospelta“ numačiusi šį sezoną pirkti ir eksportuoti daugiau grūdų – planuojama 450-500 tūkst. tonų apyvarta.
Tradiciniai grūdų eksporto srautai iš Klaipėdos driekiasi į Saudo Arabiją, Turkiją, nuo sausros šiemet nukentėjusią Ispaniją, Vakarų ir Pietų Afrikos šalis.
Lietuvoje pernai prikulta 5,7 mln. tonų grūdų. Daugiau kaip pusė derliaus ( 2,8 mln. tonų) per Klaipėdos uosto žemės ūkio produktų tarminalus išplukdyta į užsienį.