Tokius duomenis pateikia įmonių analize užsiimanti bendrovė „Creditreform Lietuva“, pabandžiusi išsiaiškinti, ar nevalstybinė mokykla tikrai geras verslas.
„Tik atkūrus nepriklausomybę lietuviai, norintys savo vaikams pasiūlyti kai ką daugiau nei valstybinė mokykla, rinktis paprasčiausiai neturėjo iš ko, - pasakoja UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - Nelabai buvo ir tokio poreikio, nes savo akimis mačiusių ar patyrusių, kaip veikia užsienio šalių mokyklos, ko ir kaip jose mokoma, buvo labai nedaug. O ir į mokyklą kaip verslą tuomet žiūrima buvo skeptiškai. “
Tačiau, kaip rodo Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys, dabar Lietuvoje turime net 57 bendrojo mokymo įstaigas, kurių savininkė – ne valstybė. Iš jų net 45 mokyklos pradėjo veikti XXI amžiuje. Jau ir 2017 m. įregistruotos dvi mokymo įstaigos, dar tik priimsiančios mokinius nuo šio rugsėjo.
Nevalstybinės, bet neprivačios
Kadangi statistiškai greičiausiai gyventojų gausėja Vilniuje, logiška, kad daugiausiai nevaldiškų mokyklų veikia sostinėje. Vilniaus apskrityje šiuo metu mokymo paslaugas siūlo net 33 bendrojo lavinimo įstaigos. Visoje likusioje Lietuvoje irgi ne taip mažai – 24.
Tiesa, privačių mokyklų Lietuvoje yra ne 57, o 44, nes savo mokymo įstaigas Lietuvoje aktyviai propaguoja ir religinės bendruomenės. Beje, daugelyje miestų būtent jų išlaikomos mokyklos yra vos ne vienintelė alternatyva valstybiniam viduriniam mokslui. Jos labai populiarios ir didmiesčiuose, nes patraukia nedidelėmis mokslo kainomis. Pavyzdžiui, Kauno jėzuitų gimnaziją 2016/2017 mokslo metais lankė 789, Vilniaus jėzuitų gimnaziją – 728, o 2016 m. įsteigtą Šiaulių gimnaziją – 118 mokinių.
Tačiau ir privataus kapitalo mokyklos gali pasigirti nemažais auklėtinių skaičiais. Jau per tris miestus išsiplėtusioje „Karalienės Mortos mokykloje“ mokomi 411 (2014/2015 m.m. - tik 129), „Šiuolaikinės mokyklos centre“ – 489 (454), o „Klaipėdos licėjuje“ - 470 (360) mokinių. Tokius duomenis pateikia Švietimo ir mokslo ministerijos informacinė sistema AIKOS.
Iš ko gyvena
Pagrindiniai pajamų šaltiniai, iš kurių laikosi nevalstybinės mokyklos, tėvų mokamas mokestis už mokslą ir mokinių krepšelio lėšos. Dar šiek tiek jos prisiduria iš 2 proc. paramos, kurią paprastai skiria tie patys tėvai. Galbūt dėlto net 51 mokykla veikia kaip viešoji įstaiga, nes taip lengviau gauti paramos gavėjos statusą. Dar penkios mokyklos yra uždarosios akcinės bendrovės, o viena – asociacija.
Skiriasi ir mokyklų prašomos sumos už ugdymą. Vilniuje už mėnesį privačiose mokyklose dažniausiai prašoma apie 350-400 eurų, nors, pavyzdžiui, „Karalienės Mortos mokykloje“ vienas mėnuo kainuoja 520 eurų, Klaipėdoje įsikūrusioje „Vaivorykštės tako“ gimnazijoje – 150-180 eurų, Vilniaus Valdorfo Žaliojoje mokykloje – 180-220 eurų, o „Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje“ už mokslo metus drąsiai prašo 14,8-16,5 tūkst. eurų.
Religinių bendruomenių mokyklos gerokai pigesnės. Paprastai jos turi nuosavas patalpas, o dauguma privačių mokymo įstaigų priverstos jas nuomotis. Beje, ne viena privačių mokyklų dar taiko ir stojimo bei kitokius mokesčius, taip pat į mokslo kainą neįskaičiuoja maitinimo. Vienos mokymo įstaigos apmokestina tik devynis ar dešimt mokslo metų mėnesių, o kitos – visus kalendorinius metus.
Kaip laikosi
Pasižiūrėjus į veiklos rodiklius, atrodo, kad bendrojo mokymo mokyklų verslas tikrai nėra iš rizikingų. Iki šiol sėkmingai veikia 1994-1995 metais įkurtos nevalstybinės mokyklos. Šiuo metu turinčios darbuotojų deklaruoja visos nevalstybinės bendrojo mokymo įstaigos, išskyrus keturias, kurios veikla pradėjo dar neseniai ar tik pradės. Žvilgtelėjus į mokinių skaičių, beveik visose mokyklose stebimas augimas.
Galiojančių turto areštų turi tik dvi nevalstybinės mokyklos. 12 mokymo įstaigų yra atsakovės teismo bylose, tiesa, tik 5 bylos – šiųmetinės. Stabilus pajamų šaltinis – tėvų įmokos – padeda pakankamai tvarkingai planuoti pinigų srautus ir neįsiskolinti Sodrai. Štai liepos pradžioje daugiau kaip pusšimtį eurų Sodrai buvo skolingos tik 3 mokyklos. Didžiąją daugumą nevalstybinių mokymo įstaigų (43) „Creditreform Lietuva“ reitinguoja kaip aukštesnio nei vidutinio ar gero kreditingumo įmones. „Karalienės Mortos mokykla“ už ilgalaikį stabilumą net yra įvertinta kaip CrefoCERT stabili, - teigia „Creditreform Lietuva“ direktorius.
Kokius atlyginimus moka
Tiesa, ne visos privačios mokyklos dosnios savo personalui. Įdomu, kad didžiausios algos ne visad koreliuoja su didžiausiu mokesčiu už mokslą. Patraukliausius vidutinius atlyginimus per mėnesį (imant penkių mėnesių medianą) savo darbuotojams mokėjo „Vilniaus tarptautinė mokykla“ (1739,91 EUR),
„Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje“ (1040,64 EUR), „Klaipėdos licėjus“ (928,86 EUR) ir „Šiuolaikinės mokyklos centras“ (918,67 EUR). Tačiau 10 mokyklų savo darbuotojams moka vidutiniškai mažiau nei minimali mėnesinė alga, kuri dabar yra 380 EUR.
Daugiausia darbuotojų iš privačių mokyklų liepą turėjo „Karalienės Mortos mokykla“ (93), „Klaipėdos licėjus“ (85), „Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus“ (79) ir „Šiuolaikinės mokyklos centras“ (72).
Ar augs toliau?
Dauguma privačių bendrojo lavinimo mokyklų veiklą pradėjo nuo ikimokyklinio ugdymo – vaikų darželių. Štai ir šiemet startuojanti „Sokratus“ mokykla – tai ne kas kita kaip privačių darželių tinklo „Šilagėlė“ tąsa. Juk visai logiška augti kartu su auklėtiniais. Neleisti jiems pabėgti pas kitus po darželio, o pasiūlyti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir galiausiai gimnazijos paslaugas.
Ir Austėjos Landsbergienės „Karalienės Mortos mokykla“ prasidėjo nuo darželių „Vaikystės sodas“ tinklo. Nesunku numatyti, kad ne vienas dabar sėkmingai veikiantis darželis irgi palaipsniui išaugs į mokyklą ar net gimnaziją. O tokių Lietuvoje per 150.
Tiesa, augimą gali gerokai pristabdyti vis prastesni reikalai su demografija. Jau minėta, kad Vilnius patiria tikrą privačių mokymo įstaigų steigimosi bumą. O juk kainos jose tikrai ne kiekvienos šeimos nosiai. Iš kur tiek turtingo jaunimo?
Faktas, kad Vilniuje kaupiasi daugiausiai gerai uždirbančių jaunų specialistų. Be to, kaip rodo Vilniaus m. savivaldybės 2016 m. duomenys Vilniuje realiai gyvena (nors nebūtinai yra registruoti) 64 600 25-29 m. ir 60 600 30-34 m. amžiaus žmonių, kurie ir yra potencialūs privačių mokyklų klientai. Galbūt todėl tuo metu, kai Lietuva patiria didžiulę gyventojų emigraciją, Vilniaus privačios mokyklos to kol kas nejunta. Kol kas, nes anot „Eurostat“ prognozės, 2020-2030 metais 25-34 metų amžiaus gyventojų Lietuvoje sumažės net 43 proc. Įdomu, kaip tai paveiks privačias mokyklas ir kainą už mokslą jose.
