„Atvykau čia padirbėti vos dviem savaitėms, o štai jau trylika metų, kai tai tęsiasi“, – neslėpė Sovetsko mieste (Kaliningrado sritis, Rusija) esančio „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančio žuvų produktų perdirbimo fabriko „Vičiūnai RUS“ vadovas Juozas Beržonskis.
Pakvietęs pasižvalgyti po krabų lazdelių gamybos cechą fabriko vadovas pasakojo, kad prieš 15 metų fabrikui pradėjus veiklą jame buvo 162 darbo vietos, o šiuo metu čia darbuojasi apie 1500 žmonių.
Iš jų – tik 22 lietuviai, o likusią dalį darbuotojų sudaro vietiniai Kaliningrado srities gyventojai. Dalis fabrike dirbančių specialistų lietuvių kasdien į darbą vyksta kirsdami Lietuvos ir Rusijos sieną per Panemunės pasienio postą.
Norint patekti į gamybines patalpas, privalu ne tiktai vilkėti sterilią aprangą, bet ir kruopščiai atlikti net kelias dezinfekcijos procedūras. Vos pravėrus cecho duris akivaizdu, kad darbas virte verda.
Gamybos įrangą prižiūri specialistų komanda, o žvilgtelėjęs į produktų fasavimo linijas negali nenustebti, kaip greitai ir kokiais įgudusiais judesiais darbuotojai dėlioja produkcijos pakuotes.
– Kai atvykote į fabriką Sovetske pirmą kartą, kaip čia viskas atrodė? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo įmonės vadovo J.Beržonskio.
– Kai prieš 15 metų pradėjome verslą, čia buvo vos vienas krabų produktų gamybos cechas.
Praėjo būtent tiek laiko, kai čia buvo pagaminta pirmoji krabų lazdelė.
O dabar veikia krabų, žuvies, krevečių, jūrų gėrybių ir kulinarijos cechai. Nors buvo planuotos tik keturios gamybos linijos, visa tai išaugo į didelę modernią gamyklą. Šiandien galime vadintis viena didžiausių žuvies perdirbimo gamyklų pasaulyje.
Šie metai mums tikrai neblogi, produkcijos kiekis išaugo maždaug 20 proc.
Paprastai per dieną pagaminame kelis šimtus tonų žuvies, jos produktų ir jūrų gėrybių.
Visose keturiose šalyse (Lietuvoje, Rusijoje, Estijoje ir Ispanijoje. – Red.) gaminamų „Vičiūnų“ grupės produktų šiandien galima įsigyti beveik 60 pasaulio valstybių, o žaliava į mūsų fabriką atkeliauja iš labai įvairių regionų – Kinijos, Ekvadoro, Peru, Indijos ir kitų.
– „Vičiūnai“ bent jau Lietuvoje daug kam siejasi su krabų lazdelėmis. O kaip yra Rusijoje?
– Veikiausiai, kaip ir kituose „Vičiūnų“ grupės padaliniuose, jos čia irgi populiariausios, nes tam skyrėme daugiausia dėmesio. Mūsų fabrike buvo gaminamos ir krevetės, bet po 2014 metais įvestų apribojimų tapo sunku gauti kai kurių žaliavų.
Šiandien perkame šiltavandenes krevetes, tačiau jų paruošimo technologija jau kitokia. Iš mūsų fabriko ant vartotojų stalo keliauja midijos, aštuonkojai ir kitos jūrų gėrybės. Šiuo metu „Vičiūnai RUS“ turi 900 produktų rūšių, kuriuos gaminame ir kuriais prekiaujame.
Iš šio fabriko produkcija vežama į 13 valstybių, tarp jų ir į tokius tolimus kraštus kaip Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas, Tadžikistanas ir kt.
Į šias šalis eksportuojame krabų lazdeles, pamažu įsibėgėja ir žuvies produktų eksportas. Tačiau krevetės į tuos regionus kol kas sunkiai skinasi kelią.
Beje, šioms rinkoms labai svarbu ir tai, kad mes turime chalalinį sertifikatą.
– Ar skiriasi Lietuvoje „Vičiūnų“ gaminama produkcija nuo tos, kuri gaminama čia?
– Didžiausia vartotojų dalis – kaimynai, todėl ir jų skonis pernelyg nesiskiria, ypač kai palygini su japonais, korėjiečiais ar kinais.
Vis dėlto kiekviena didesnė tauta turi savo vartojimo įpročius ir skonį. Pavyzdžiui, Europoje krabų lazdelės vartojamos kaip lengvi užkandžiai, o štai Rusijoje jos yra kitų patiekalų sudedamoji dalis.
– Ar lietuviško kapitalo įmonė Rusijoje vertinama kaip darbdavys?
– Manau, kad tikrai taip. Ne tiek daug yra bendrovių, kurios suteiktų šimtaprocentį socialinį paketą žmonėms. Mes laikomės vadinamosios baltų pirštinių politikos, o darbuotojai tai įvertina.
Sovetske esame vieni didžiausių darbdavių, o visoje Kaliningrado srityje patenkame į pirmąjį penketuką pagal sumokamus mokesčius.
– Kiek darbo tenka automatams, o kiek jo atliekama rankomis?
– Dirbant su žuvų produktais rankų darbo vis dar yra nemažai.
Esame vienintelis fabrikas Rusijoje, turintis silkių gabaliukų svėrimo liniją – speciali įranga vieno kąsnio silkių gabaliukus susveria ir automatizuotai sudeda į indelius.
Turime ir žuvų odos nulupimo techniką, bet vis dar daug darbo atliekama rankomis.
Kai paimate į rankas silkių pakuotę ir joje gabaliukai išdėlioti dailia spirale, tai darbuotojo nuopelnas.
– Kalbant apie verslo aplinką Rusijoje ir Lietuvoje, kurioje šalyje verslininkams tenka įveikti daugiau biurokratinių kliūčių?
– Manau, jų yra visur ir kiekvienas regionas pasižymi savita specifika. Tos įmonės, kurios nori dirbti, tai daro tiek anoje Nemuno pusėje, tiek čia.
Su vietos valdžia bendrauti nėra sudėtinga – tiek mes, tiek ir kitas, europinis, seniai Kaliningrado srityje dirbti pradėjęs verslas prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių.
