„Kalnapilio-Tauro“ grupė praneša, kad pirmą šių metų pusmetį dar pavyko išlaikyti panašius rezultatus kaip pernai. Vis dėlto bendrovė atkreipė dėmesį, kad bendras alaus rinkos kritimas jau skatina aludarius stiprinti kitas veiklos kryptis ir ieškoti naujų rinkų.
Mieste krito, o kaime?
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, šiemet Lietuvos miestuose alaus pardavimas smuko 11–12 proc., o kaime – tik 4,3 proc. Iki akcizų įsigaliojimo alaus rinka krito 4–5 proc., o nuo balandžio, pakilus kainoms, rinka traukėsi sparčiau.
„Vertinant kaimo ir miesto duomenis, didžiausias rinkos smukimas fiksuotas miestuose. Kaime šis rodiklis buvo beveik tris kartus mažesnis, tad akivaizdu, kad akcizas mažiausiai paveikė provinciją“, – sakė bendrovės verslo plėtros ir įžvalgų vadovė Daiva Buckonytė.
„Kalnapilio-Tauro“ grupės direktorius Marijus Kirstukas teigė, kad šie metai aludariams atnešė tikrai daug iššūkių.
„Daugiau nei dvigubai išaugęs akcizas alui, dėl to stipriai padidėjusios alaus kainos, kelerius metus iš eilės besitraukianti rinka. Vis dėlto, net ir įvertinus šias neigiamas aplinkybes, pirmą pusmetį mums pavyko išlaikyti stabilius rezultatus“, – kalbėjo jis.
„Kalnapilio-Tauro“ grupės pardavimai sumažėjo 1,3 proc., bet pajamos pirmą pusmetį augo 3,7 proc. ir siekė 28,5 milijonus eurų. Bendrovės bendrasis pelnas pirmą pusmetį išaugo 5,8 proc.
Kas gelbsti?
Aludariai, užspausti akcizų, ieško kitų būdų uždirbti. Štai „Kalnapilio-Tauro“ grupė gelbėjasi eksportu ir nealkoholiniais gėrimais.
Nors ir sulčių kategorijoje fiksuojamas rinkos traukimasis, „Kalnapilio-Tauro“ grupei priklausančio prekės ženklo „Cido“ rinkos dalis auga. Vaisvandenių pardavimo kiekis litrais bendrovėje taip pat išaugo 42 proc.
Alaus pardavimo kritimą Lietuvoje bendrovė kompensuoja ir žengdama į naujas rinkas. Per pirmą pusmetį „Kalnapilio-Tauro“ eksporto apimtys padidėjo 15 proc.
„Svarbiausios mūsų eksporto kryptys šį pusmetį buvo Izraelis, Airija, Suomija, Ispanija, o didžiausias pardavimo augimas fiksuotas Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainoje. Itin didelis atsigavimas fiksuojamas Rusijoje“, – kalbėjo M.Kirstukas.
Jis teigė, kad bendrovė, planuodama naujas investicijas, bando ieškoti sprendimų, kaip padaryti gamybos ir logistikos grandinę efektyvesnę.
Ateityje aludariai prognozuoja dar didesnę akcizo įtaką ne tik aludariams, bet ir visai ekonomikai.
„Nielsen“ duomenimis, jau dabar dabar bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti vyksta apie 16 proc. lietuvių. Alų bent kartą per mėnesį vartojančių lietuvių skaičiai dar įspūdingesni – į Lenkiją bent kartą per mėnesį traukia kas dešimtas alaus mėgėjas.
M.Kirstukas teigė, kad kalbėdami apie mažėjantį alaus pardavimą ir didėjantį akcizo surinkimą, valdininkai tarsi užsimerkia prieš „alko turizmą“, kuris, kaip rodo Estijos pavyzdys, gali dar labiau išaugti.
„Skaičiuojama, kad estai, per porą metų stipriai padidinus akcizą, apie 40 proc. alkoholio įsigyja kaimyninėje Latvijoje. Išaugus kainoms lietuviai taip pat atrado ir šią šalį, kur akcizas beveik dvigubai mažesnis“, – sakė M.Kirstukas.
Jo teigimu, perkant dėžę, arba 20 butelių alaus, Latvijoje galima sutaupyti apie 10 eurų.
Dar baisiau – „Kalnapilio-Tauro“ grupės vadovo teigimu, sudėjusio išaugusio akcizo pasekmes ir nuo kitų metų startuojantį alkoholio reklamos draudimą, laukiama dar didesnio smūgio.
„Nors šiemet dėl išaugusio akcizo samdėme tik mažiau sezoninių, o nuolatinių darbuotojų skaičiaus nemažinome, kitąmet gali tekti jį peržiūrėti. Be to, akivaizdu, kad darbo vietų mažės ir su aludaryste susijusiuose sektoriuose“, – kalbėjo M.Kirstukas.
Ateityje laukia dar daugiau ribojimų – dar labiau keliami akcizai, prekybos laiko ribojimas, alkoholio prekyba tik nuo 20 metų. Dėl to aludariai prognozuoja tolimesnį rinkos traukimąsi, kuris gali siekti ir 16–20 proc. per metus.
