Rudenį Seime vėl bus svarstomas socialinių įmonių likimas. Jei bus nuspręsta tokio statuso nebesuteikti besikuriančioms bendrovėms ir joms nebekompensuoti dalies darbuotojų užmokesčio, dirbančių neįgaliųjų skaičius trauksis kelis kartus.

Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame siūloma uždrausti kurtis naujoms socialinėms įmonėms, Seimas svarstė praėjusį pavasarį. Tokios reformos autoriai sakė, kad siūloma pataisa sudarytų sąlygas negalią turintiems gyventojams lengviau įsidarbinti atviroje rinkoje.

Socialinių įmonių atstovai mano, kad tai jas sužlugdytų, o tai kelia nerimą neįgaliesiems atstovaujančioms draugijoms.

Anot jų atstovų, daliai ligų pakirstų ir emociškai pažeidžiamų žmonių išvis užsivertų galimybės nors kiek užsidirbti – jiems tinkamos tik socialinės įmonės.

„Gražūs šūkiai ir yra gražūs šūkiai. Niekas tų žmonių laisvojoje rinkoje neįdarbina ir neįdarbins“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininkas Sigitas Armonas.

Birželio pradžioje Teisės ir teisėtvarkos komitetas suabejojo, ar siūloma pataisa neprieštarauja Konstitucijai.

Visuomenė dar nepasirengusi

Nors neįgaliųjų organizacijas buriančio Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė visų neįgaliųjų organizacijų vardu ragina Seimo ir Vyriausybės narius kuo greičiau uždaryti visas socialines įmones, o visus pinigus pavesti administruoti jos vadovaujamai organizacijai, forumui priklausančių draugijų vadovai yra kitokios nuomonės.

„Esame neįgaliųjų forumo nariai, tačiau mūsų pozicija skiriasi. Eiti, pulti – viena, tačiau geriau pasiūlykime, kaip sudaryti neįgaliajam išties geresnes sąlygas.

Sukurkime jam sąlygas darbintis laisvojoje rinkoje, tačiau nepamirškime, kad neįgaliųjų pasaulis savitas, visuomenė dar nesubrendo priimti neįgaliuosius“, – kalbėjo Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovė Nijolė Milkevičienė.

Ji pabrėžė, kad daug laisvosios rinkos įmonių nėra prisitaikiusios prie neįgaliųjų poreikių.

„Ar darbdaviai pasiruošę priimti neįgaliuosius, ar paruošę jiems darbo vietų? Neįgalieji – ne vien fizinę negalią turintys žmonės, yra ir sutrikusio intelekto neįgaliųjų.

Galiu pasakyti taip: jei įstaiga yra specializuota, joje žinoma, ko reikia neįgaliajam. Negalima visko sunaikinti ir pradėti vėl iš naujo. Tai nėra protinga.

Jei man reikėtų balsuoti ir pakelti ranką, sakyčiau, kad reikia socialinių įmonių, kad negalima išdraskyti esamos sistemos. Jei šios įmonės liks be statuso, kur eiti, tarkim, akliesiems dirbti?

Tačiau, žinoma, jei darbdaviai priima, tegul darbinasi žmonės ir laisvojoje rinkoje, tegul ji būna visiems atvira. Bet kodėl tokiu atveju nepriima?“ – klausė pati judumo negalios ištikta N.Milkevičienė.

Vadina gražiais šūkiais

„Pavasarį daug dėl to ginčijomės, bet dabar viskas atidėta iki rudens. Mūsų sąjunga savo siūlymus pateikė, o koks bus galutinis rezultatas, negalime prognozuoti. Ten nuotaikos keičiasi kaip oras“, – apie Seime užvirusią košę kalbėjo LASS pirmininkas S.Armonas.

Anot jo, LASS nuomonė vienareikšmiška: naujoji tvarka nepaliktų jokių galimybių sunkiausią negalią turintiems žmonėms.

„Silpnaregiai dar randa darbo, o visiškai nematančiam žmogui labai sunku. Tad idėjos apie laisvąją rinką ir tėra gražios idėjos, o realiame gyvenime viskas kitaip“, – kalbėjo S.Armonas.

Tačiau S.Armonas mano, kad pertvarkos reikalingos, mat kai kurios socialinės įmonės, gaudamos paramą, vis dėlto ne visuomet sąžiningai ją panaudoja.

Poreikiai – skirtingi

„Mes pritariame planuojamai tvarkai, tačiau su sąlyga, kad neįgaliųjų socialinės įmonės turi išlikti“, – sakė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos teisininkas Valdemaras Bogdanovičius.

Anot jo, yra tam tikra kategorija neįgaliųjų, kuriems tinkamas tik darbas socialinėse įmonėse. „Tai proto negalios ištikti žmonės, aklieji, kurtieji. O dėl kitų – sutinku, kad nereikia inkubatoriaus, į kurį žmonės suvaromi dirbti. Jie galėtų rinktis laisvąją rinką.

Tačiau, kita vertus, pas mus, Lietuvoje, į neįgalius žmones darbdaviai žiūri, švelniai tariant, atsargiai.“

Anot jo, reikia sudaryti tokias galimybes, kad neįgalieji galėtų įsidarbinti bet kur, ne tik socialinėse įmonėse, padedant nuolaidomis neįgaliesiems ar darbdaviams. „Tačiau turi likti ir socialinės įmonės, tiesa, į jas reikia žiūrėti labai griežtai“, – pabrėžė V.Bogdanovičius.

Naikinti tikrai negalima

Pertvarka siekiant, kad neįgaliesiems būtų daugiau galimybių dirbti, reikalinga. Šitaip mano ir Lietuvos kurčiųjų bendrijos prezidentas Vytautas Pivoras. Tačiau jis neabejoja, kad socialinės įmonės turėtų išlikti.

„Dalis kurčiųjų galėtų dirbti ir nesocialinėse įmonėse, tačiau ten turi būti jiems pritaikoma aplinka. Tiesa, tai tiktų ne visiems neįgaliesiems. Kurtieji yra kalbinė mažuma. Kartais mus sunku suprasti. Kai kuriems iš mūsų nelengva integruotis“, – kalbėjo V.Pivoras.

Jis pabrėžė esantis prieš socialinių įmonių naikinimą: „Yra tokių kurčiųjų, kurie jaučiasi drąsiai ir gali dirbti ir atviros rinkos įmonėse. Tačiau yra psichologiškai pažeidžiamų žmonių, kurie saugiau jaučiasi dirbdami tarp tokių pat kaip jie.“

Lietuvos kurčiųjų draugija vienija apie 4 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.

Daugeliui uždari keliai

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ teisininkas Aidas Gudavičius palaiko planuojamus pokyčius. Pasak jo, esama tvarka diskriminuoja sutrikusio intelekto neįgaliuosius, mat socialinės įmonės jų įdarbina mažai.

„Sunku pasakyti, kaip viskas būtų po pertvarkos. Tikimės, kad atsiras laisvojoje rinkoje darbdavių, kurie ryšis įdarbinti neįgaliuosius“, – sakė teisininkas.

Tiesa, kol kas sutrikusio intelekto neįgalieji tik retais atvejais randa darbą laisvojoje rinkoje.

O tie, kurie dirba tiek socialinėse, tiek kitose bendrovėse, anot A.Gudavičiaus, dažnai yra išnaudojami, apgaudinėjami, naudojamasi jų patiklumu.

Socialinės įmonės reikalingos neįgaliesiems, tačiau jos privalėtų keistis – būti kur kas labiau orientuotos į socialinę gerovę negalios palaužtiems žmonėms, o ne į pelną.

„Ne kartą kalbėjomės su socialinių įmonių atstovais, visa jų kalba sukosi apie pelną. O tai nėra tikroji jų misija. Juk žmogus, kuriam negalia ne itin trukdo, gali dirbti bet kur. O kitas, kurį negalia kamuoja labiau, ir dirba lėčiau, ir ne viską gali daryti.

Tarkim, žmogus, kuriam reikia dializių, tris kartus per savaitę po pusdienį praleidžia medicinos įstaigoje“, – kalbėjo asociacijos „Gyvastis“, buriančios žmones, kurie gyvena su persodintais organais ar jų laukia, prezidentė Aušra Degutytė.

„Gyvasties“ nariams sunku atlikti fizinius darbus, tačiau jie puikiai dirba, tarkim, kompiuteriu. „Kai kurie mūsų nariai aukodami sveikatą nuslepia nuo darbdavio, kad turi nedarbingumą“, – sakė A.Degutytė.

Tiesiog atleido iš darbo

Atviroji darbo rinka neįgaliesiems nėra atvira. Šitaip nukirto Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Zita Kviklienė.

„Neįgaliųjų niekas Lietuvoje nenori priimti į darbą. Turėjome tokį atvejį Ukmergėje: vienam kurčiajam padėjome įsidarbinti parduotuvėje. Jis gauna pensiją, tačiau iš tų mažiau nei 200 eurų pragyventi sunku, tad norėjo užsidirbti.

Parduotuvėje niekas neturėjo jam priekaištų, kalbėta, kad jam reikės tobulintis kursuose, tačiau po trijų mėnesių vaikinas buvo atleistas“, – pasakojo Z.Kviklienė.

Ji sakė visada besistengianti įdarbinti neįgaliuosius, jei draugijoje atsiranda laisva darbo vieta.

„Jeigu tik žmogus gali dirbti nors kelias valandas per dieną, tai yra geriau, nei eiti ištiesta ranka ir prašyti pašalpų.

Mūsų žmonės registruojasi Darbo biržoje, bet jų niekam nereikia.

Per darbo draugijoje metus sulaukiau vos vieno verslininko, kuris manęs paprašė parekomenduoti neįgaliųjų, kurie galėtų pas jį darbuotis“, – kalbėjo Z.Kviklienė.

Remiasi užsienio pavyzdžiu

„Socialinės įmonės – vienintelė valstybės remiama neįgaliųjų įdarbinimo priemonė, tačiau mūsų atstovaujami žmonės, deja, ja nepasinaudoja. Reikėtų ieškoti alternatyvų, kad kuo daugiau neįgaliųjų galėtų dirbti“, – kalbėjo Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.

Jis mano, kad būtų teisingiausia, jei Lietuvoje būtų taikoma daugiau neįgaliųjų įdarbinimo modelių.

„Norėtume, kad žmonės integruotųsi įmonėse, kuriose dirba sveikieji. Kai kurios šalys kūrė modelius, kaip įdarbinti, tarkim, šizofrenija sergančius žmones. Didžiojoje Britanijoje jiems buvo rengiamos atskiros programos.

Suomijoje taikytas pereinamasis modelis. Antai rūšiavimo įmonėje buvo įsteigtas atskiras cechas, kuriame dirbo psichikos sutrikimų kamuojami žmonės. Jei per metus ar dvejus neištikdavo krizių, jie pereidavo dirbti į cechus, kur dirba sveikieji“, – pasakojo V.Nikžentaitis.

Jis apgailestavo, kad Lietuvoje dažnai darbdaviai nenori stengtis ir sukurti neįgaliesiems tinkamų sąlygų. V.Nikžentaitis įsitikinęs, kad kur kas svarbiau Lietuvoje aiškiau apibrėžti socialinio verslo statusą.

Birželio pradžioje Teisės ir teisėtvarkos komitetas suabejojo, ar siūloma pataisa neprieštarauja Konstitucijai

Aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovai įsitikinę, kad šių neįgaliųjų laisvojoje rinkoje niekas neįdarbina ir neįdarbins.

Socialinės įmonės greitai liks be pinigų?

Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projekto kūrėjai priekaištauja, kad dabar veikiančios socialinės įmonės, kurių skaičius didėja, labiau rūpinasi pelnu nei esmine savo misija – įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.

Balandžio pradžioje šalyje buvo 176 socialinės įmonės, iš jų 63 neįgaliųjų socialinės ir 113 – socialinės. Pramoninę gamybą vykdo 30 proc. socialinių įmonių.

Tarp dažniausių veiklų vyrauja valymo paslaugos – tokių yra 25 bendrovės. Daugiausia socialinių įmonių yra Vilniuje – 68, Kaune – 40, Klaipėdoje – 20, Alytuje – 5. Mažiausiai Tauragėje – 1, Utenoje ir Marijampolėje – po 3 įmones. 19 įmonių įsikūrusios kaime.

Neįgaliųjų įdarbinimo finansavimo klausimas itin skausmingas dar ir todėl, kad ES lėšos socialinėms įmonėms buvo suplanuotos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Parama neįgaliesiems socialinėse įmonėse“.

Šiai priemonei įgyvendinti buvo numatyta 35,3 mln. eurų, tačiau šis aruodas jau seniai išsemtas – visos ES lėšos panaudotos neįgaliųjų darbo vietoms subsidijuoti socialinėse įmonėse per 2014–2016 metus. O tokių lėšų biudžete gali ir neatsirasti.

„Egzistuoja subsidijuotos darbo vietos, pinigų iš europinės paramos nebėra – jos panaudotos, o valstybė tam pinigų neturi. Kas bus po 2020 metų? Neįgalieji liks su apkarpytu biudžetu“, – sakė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos teisininkas V.Bogdanovičius.

Kilo grėsmė, kad neįgalieji liks be darbo