Iš Klaipėdos uoste veikiančių krovinių kompanijų KLASCO ir „Bega“ terminalų į užsienį jau išplukdytos pirmosios lietuviškų kviečių siuntos.
„Begos“ terminale į „Panamax“ tipo grūdvežį „CSK Unity“ pakrauta 65 tūkst. tonų kviečių.
Tokiam milžinui reikiamą grūdų kiekį sukaupė ir atgabeno į uostą grūdų prekybos įmonės „Kauno grūdai“ bei „Agrospelta“.
Suplaukė vienu metu
„Vėluojanti javapjūtė lėmė, kad beveik visos pagrindinės Lietuvoje auginamos kultūros į supirkimo punktus suplaukė kone vienu metu.
Tai verčia itin lanksčiai ir mikliai eksportuoti grūdus, kad klientai būtų patenkinti ir negaištų laiko juos parduodami“, – pasakojo „Agrospeltos“ direktorius Augustinas Pukys.
„CSK Unity“ su pirmąja lietuviškų kviečių siunta Saudo Arabijai išplaukė praėjus vos dešimčiai dienų nuo javapjūtės pradžios.
Klaipėdoje žemės ūkio produktus kraunanti „Bega“ šįmet pradėjo naudoti naujas 60 tūkstančių kubinių metrų talpos silosų saugyklas.
Didžiausiame Baltijos šalyse specializuotame terminale įrengti ir papildomi grūdų krovos iš geležinkelio vagonų ir automobilių pajėgumai.
Dabar čia galima sukaupti apie 300 tūkst. tonų grūdų.
„Pas mus jau ketvirtą sezoną veikia išvien su „Kauno grūdais“ sumontuota pirmoji uoste grūdų valdymo ir džiovinimo įranga, todėl derlių galime priimti tiesiog iš laukų, išvengdami tarpinės grandies – elevatorių“, – teigė „Begos“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Kokybė šįmet geresnė
Supirkėjai tikisi geresnės negu pernai derliaus kokybės: šiuo metu daugiausia atgabenama antrosios, trečiosios ir ekstra klasės grūdų, o praėjusią vasarą pusę visų prikultų kviečių sudarė pašariniai.
Klaipėdos jūrų uoste grūdus priimanti kompanija KLASCO irgi nesnaudžia: nuo rugpjūčio pradžios jau pakrauti keturi dideli laivai, būta ir tokių, kuriuose telpa 60–70 tūkst. tonų grūdinių kultūrų.
„Priimame lietuviškus grūdus, atgabentus tiekėjų, su kuriais mus sieja ilgametis bendradarbiavimas. Pradžia visada sunkiausia – tenka suktis iš visų jėgų, kai į uostą vienu metu derlius suplūsta iš visos Lietuvos“, – kalbėjo KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.
Didžiausios uosto bendrovės KLASCO grūdų terminale į laivus jau suberta daugiau kaip 150 tūkst. tonų kviečių – čia dirbama dieną ir naktį.
Išorės reide leidimo prisišvartuoti prie KLASCO krantinių laukia dar vienas „Panamax“ tipo laivas. Vėliau įtampa uostų terminaluose turėtų nuslūgti, nors grūdų krovos sezonas truks iki kitų metų rugpjūčio.
Apie kainas nespėlioja
A.Pauža tikėjosi ne menkesnės nei pernai lietuviškų grūdų krovos apyvartos, kai KLASCO į laivus supylė 1,5 mln. tonų birių krovinių.
„Ar grūdų kainos kils, kol kas nėra aišku, galime tiktai svarstyti.
Kituose regionuose didesnis derlius jau dabar keičia kainas“, – kalbėjo bendrovės „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys.
Ši bendrovė iš ūkininkų kasmet superka apie 600 tūkst. tonų grūdinių kultūrų ir daugiau kaip pusę jų eksportuoja į užsienį.
„Agrospeltos“ vadovas A.Pukys lietuviškų grūdų eksportą ir kainas taip pat prognozavo atsargiai: „Javapjūtės pradžia pranoko lūkesčius. Atrodo, kad galime tikėtis jei ne rekordinio, tai bent jau panašaus derliaus.“
Tiesa, žemės ūkio produktų prekybos ir eksporto įmones šiek tiek jaudina prognozuojamas rekordinis derlius Rusijoje, sustiprėjęs euro kursas dolerio atžvilgiu – kalbama, kad dėl to grūdų kainos gali šoktelėti.
Skaičiai ir faktai
Pagrindiniai grūdų eksporto srautai iš Klaipėdos uosto driekiasi į Saudo Arabiją, Turkiją, juos perka nuo sausros šiemet nukentėjusi Ispanija, Vakarų ir Pietų Afrikos valstybės.
Pernai Lietuvoje prikulta 5,7 mln. tonų grūdų. Apie pusė derliaus (2,8 mln. tonų) per Klaipėdos uostą buvo išplukdyta į užsienį.
