EK nusprendus, kad „Lietuvos geležinkeliai“, išardydami geležinkelio ruožą į Latviją, ribojo konkurenciją, dėl to Latvijos geležinkeliams atsirado galimybė prašyti atlyginti nuostolius. Bendrovės atstovas Maris Ozolas BNS teigė, kad šiuo metu sprendžiama, kaip elgtis toliau.
„Latvijos geležinkeliai spręs, ką daryti, tačiau aišku, kad bėgių išardymas atnešė Latvijos geležinkeliams nuostolių“, – BNS sakė M. Ozolas.
Perklaustas, ar tai reiškia, kad įmonė gali kreiptis į teismą, jis tikino, kad „tai yra viena iš galimybių“.
Anot Latvijos geležinkelių atstovo, įmonė patyrė dviejų rūšių nuostolius.
„Vieni yra dėl geležinkelio priežiūros, mes turėjome prižiūrėti geležinkelių infrastruktūrą, jeigu jungtis būtų atstatyta. Kita nuostolių dalis yra pajamos, kurių negavome už vežimą geležinkeliais“, – tikino M. Ozolas.
Jis sakė, kad bendrovė yra suinteresuota Rengės ruožo atstatymu.
EK pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių. Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui.
Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo. Tuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, joje susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius, o „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo Stasys Dailydka.
Socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje dirbęs A.Butkevičius bei 2008-ųjų pabaigoje premjeru tapęs Andrius Kubilius BNS pirmadienį teigė neprisiimantys atsakomybės dėl valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ sprendimo išardyti Rengės geležinkelio ruožą.
