Kuberono - vaizdinga 1,5 km ilgio sala. Ją dengia smėlis, akmenys ir žolė. Saloje gyvena ruoniai, jūros paukščiai, triušiai ir būrys juodųjų nykštukinių avių, rašo bbc.co.uk.
Viskas, ko čia stinga – gyventojai. Mažiausiai tūkstantį metų saloje gyveno žmonės, tačiau prieš 25-erius metus paskutinieji Kuberono gyventojai išsikėlė.
Prancūzijos pakrančių apsaugos agentūra salą netruko nupirkti. Buvo nutarta, kad čia likęs ūkis turi ir toliau gyvuoti, tad ima ieškoti savanorių.
Nesapnuota romantika: vieni saloje
2007 m. Soizic ir Davidas Cuisnier sulaukė romantiško pasiūlymo: vieniems apsigyventi saloje ir ją prižiūrėti. Per dešimtmetį pora susilaukė dviejų vaikų, kuriems, Cuisnier teigimu, geriau gyventi arčiau mokyklos. Be to, prasidėjo ginčai su Prancūzijos pakrančių apsaugos agentūra dėl nuomos, tad šeima ryžosi keisti gyvenimo būdą.
Agentūra jau atsirinko 20 rimtų kandidatų, kurie Kuberono saloje norėtų pakeisti Cuisnier šeimyną.
Atrinktasis kandidatas mažutėje saloje apsigyvens ateinančių metų pradžioje. Soizic ir Davidas teigia, kad jo laukia šis tas ypatingo.
“Jei prieš dešimtmetį būtume paklausę pažįstamų patarimų, niekuomet to nebūtume padarę, - sako Davidas. - Atsikraustymas į čia buvo begalinė beprotybė. Tačiau tai buvo nepaprastas nuotykis. Ūkis tapo tikru sėkmingu verslu. Kartu augo vaikai. Tai nepamirštama”.
Vis dėlto Cuisnier savęs nelaiko robinzonais kruzais.
“Mes gyvename šiuolaikiniame pasaulyje. Iš mūsų ūkio matyti žemynas ir kitos salos, kuriose gyvena žmonės. Turime internetą, čia nuolat atvyksta svečių. Mums nė karto nebuvo vieniša”, - tikina Davidas.
Bulvės – paštu
Pagrindinis sutarties su Pakrančių apsaugos agentūra punktas buvo tai, kad šeima pati turi pasirūpinti pragyvenimu.
Šeima ūkį išplėtė, čia augino bulves ir pardavinėjo jas internetu. Daržoves ūkininkai-verslininkai pirkėjams siųsdavo paštu iš gretimos, žmonių apgyventos Molaino salos.
Pusę metų Cuisnier šeima saloje priimdavo čia norinčius apsilankyti turistus, be to, augino avis ir rinko valgomus jūrų dumblius. Beje, iš salos grįžusi šeima ketina imtis komercinio dumblių auginimo.
Mintį apie cechą uždusino įstatymai
Mažutėje saloje apsistojusi pora turėjo verstis tik tais resursais, kuriuos buvo galima gauti čia pat. Tarkime, elektrą gamino vėjo jėgainė ir saulės baterijos, vandenį sėmė iš lietaus vandens maitinamo šulinio, o namuose naudojosi biotualetu.
Tačiau Davidas iš to nedaro problemos. Jis sako, kad turėjo netgi elektrinį bagį, kuriuo važinėdavo po salą, ką jau kalbėti apie telefonus ir kompiuterius.
Pora norėjo saloje įrengti nedidelį cechą, kuriame būtų gaminusi produktus su jūrų dumbliais. Tačiau dėl Prancūzijos įstatymų polnybių to nepvyko padaryti. Esmė ta, kad oficialiai vanduo Kuberono saloje laikomas "buvable", o ne "potable". Ir nors tiek vienas, tiek kitas žodis reiškia, kad vandenį galima gerti, tačiau be klasifikacijos "potable" jo negalima naudoti maistui gaminti.
