Tiesa, prognozės Lietuvai – palankios, mat visų Baltijos šalių ekonomika auga panašiu tempu, tačiau, anot jo, jei krizė ateis, ji ateis iš centrinių bankų pusės.
Didžiausią įtaką daro neramumai
Kalbėdamas apie pasaulio ekonomiką G.Nausėda sakė, kad šiuo metu ji kyla į kalną, tik, tiesa, būtų neteisinga manyti, kad visos šalys į jį kyla vienodu greičiu.
„Štai, pavyzdžiui, iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekonomikos buvo tikėtasi daugiau, bet matome, kad stringa vartojimo rodikliai, o eksporto paklausa atrodo neblogai.
Tiesa, pats Donaldas Trumpas iš savo pažadų tvarkyti ekonomiką kol kas neįgyvendino nieko. Neseniai buvo kalbų apie planuojamą pradėti Meksikos sienos statymą, tačiau D.Trumpas sakė, kad ją statys po truputį, tad meksikiečiams apeiti tą 10 metrų nebus sunku“, – apie JAV ekonomiką kalbėjo G.Nausėda.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Kalbant apie euro zoną, matyti, kad ji demonstruoja priešingą situaciją, lyginant su JAV.
„Lūkesčiai yra pranokti, nes šiemet buvo tikėtasi mažiau. Europoje nebe Vokietija yra viską lemiantis garvežys – smarkiai pasistūmėjo ir Pietų Europa.
Jei ne įvykiai Ispanijoje, situacija būtų nebloga. Žinoma, neseniai pasibaigę Vokietijos rinkimai taip pat paliko neatsakytų klausimų, bet makroekonominiu požiūriu viskas atrodo neblogai“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto, jo nuomone, investicijos euro zonoje yra mažesnės, nei galima tikėtis, esant tokiam pajėgumų naudojimui.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
„Ko gero, priežastys globalios ir apimančios investicijų stygių daugelyje šalių. Tai Ukrainos ir Rusijos nesutarimai,„Brexit“, geopolitinė įtampa Tolimuosiuose Rytuose, pastaruoju metu yra pastebima tokia atsargaus investavimo, lūkuriavimo politika, todėl čia geopolitika vaidina didelį vaidmenį“, – pabrėžė G.Nausėda.
Krizė – iš centrinių bankų?
„Šį kartą krizė gali pareiti iš centrinių bankų. Iki 1971-ųjų buvo fiksuotų valiutų kurso sistema, tada pagrindinės pasaulio valiutos buvo fiksuotos viena kitos atžvilgiu, tokių monetarinių burbulų tikimybė buvo labai maža.
Jei kuri nors šalis norėdavo paišdykauti, išlaidauti, jai greitai ateidavo atsiskaitymo lapelis, kad ji praranda savo konkurencingumą ir privalo ką nors daryti, o tada ji ima spausti monetarinius stabdžius. Taip rinka pati save reguliavo“, – prisiminė ekonomistas.
R.Danisevičiaus nuotr.
Tiesa, anot jo, žlugus šiai sistemai centriniai bankai buvo paleisti ir galėjo daryti, ką nori, o monetarinių stabdžių nebeliko.
„Matome, kad tai periodiškai sukelia krizes dėl to, kad finansinio turto pajamos užauga iki tokio lygio, kada investuotojai pradeda nepasitikėti galimybėmis toms kainoms kilti toliau, kreditoriai pradeda nepasitikėti skolininkais, nori atsiimti paskolas arba neišduoda naujų ir prasideda krizė bei griūtis“, – aiškino ekonomistas.
„Tyrimai rodo, kad finansinių aktyvų vertinimas dabar yra aukščiausias per visą istoriją ir tai gali būti naujos krizės pradžia. Ji ateis per finansinių aktyvų perpirkimą. Jei krizei lemta būti, ji gali ateiti iš šitos pusės“, – įspėjo G.Nausėda.
Baltijos šalys – panašioje situacijoje
Baltijos šalių ekonominė situacija – panaši. Pasak specialisto, šalys keičiasi vietomis ekonomikos lenktynių trasoje, tačiau visos auga labai panašiu tempu.
„Mes jaučiame didžiulę slinktį iš vidaus paklausos pusės link eksporto. Eksportas pirmąjį metų ketvirtį, lyginanti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, augo 9,4 proc., o antrą ketvirtį paspartėjo iki 12,3 proc. Taigi eksportas pranoksta importo augimą“, – apie Lietuvą kalbėjo ekonomistas.
Pagrindinės eksporto kryptys išlieka Rusija, Latvija ir Lenkija.
„Eksportas į Ameriką yra sumažėjęs, bet tai susiję su dolerio kursu. Didžioji Britanija taip pat lieka nebe tokia patraukli dėl „Brexit“, – priežastis aiškino G.Nausėda.
Tiesa, pagal infliacijos lygį Lietuva ir kitos Baltijos šalys ryškiai išsiskiria iš kitų Europos šalių.
„Manau, kad artimiausią pusmetį šis rodiklis liks panašus. Šių metų BVP prognozę mes pakėlėme nuo 3,2 proc. iki 3,7 proc.”, – prognozavo ekonomistas.
„Infliacija Baltijos šalyse yra dvigubai didesnė nei Europos centrinio banko tikslinis orientyras – 2 proc. Tuo metu kitos ES šalys iki šio rodiklio net netempia“, - pabrėžė SEB atstovas.
Jis sakė, kad kol kas kainos Lietuvoje vis dar mažesnės, ypač paslaugų, tačiau kai pasieks panašų lygį eurozonoje, infliacija pradės slopti.
Ekonomistas prognozuoja, kad algos augs daugiau, nei SEB bankas prognozavo anksčiau, t. y. 2018 m. – 7 proc., nors buvo prognozuota – 6 proc., 2019 m. – taip pat 7 proc.
Nedarbo lygis Lietuvoje ir toliau mažėja, o bedarbių gretos retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti arba tie, kurie gyvena keliuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 m. antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų.
Pasitvirtino ankstesnės baimės, kad Lietuvoje pradės mažėti užimtų asmenų skaičius dėl emigracijos ir retėjančių jaunų žmonių, ateinančių į darbo rinką, gretų.
