Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas yra vienas būdų, kaip išspręsti konkurencijos pažeidimą, dėl kurio Briuselis įmonei skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, sako už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager.
„Šiame procese bandant surasti susitarimą buvo aptarinėjami skirtingi sprendimo būdai. Galbūt tai mano vaizduotės trūkumas, bet labiausiai akivaizdus sprendimas yra ruožo atstatymas, tačiau gali būti atrasta ir kitų sprendimo būdų.
(Veiklos atskyrimas – BNS) buvo aptariamas nuo pradžių, tačiau galiausiai nepavyko surasti pakankamai tvirtų įsipareigojimų ir todėl atsidūrėme tokioje situacijoje, kurioje esame dabar“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo M. Vestager.
Anot jos, Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas nėra privalomas, siekiant panaikinti konkurencijos pažeidimą, tačiau tai yra vienas iš galimų variantų.
Eurokomisarės teigimu, sprendimą kartu su Lietuvos valdžia ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe siekta surasti nuo 2015 metų, tačiau nesutarus dėl Komisijai priimtinų įsipareigojimų, nuspręsta bendrovei skirti baudą.
„Nuo prieštaravimo pranešimo 2015 metais turėjome daug susitikimų ir diskusijų, kaip galėtume išspręsti šį klausimą ir nutraukti pažeidimą. (...) Liūdnoji šios istorijos pusė yra ta, kad sprendimas galėjo būti atrastas 2015, 2016 metais ar šių metų pradžioje, tačiau kadangi nesutarėme dėl įsipareigojimų, atsidūrėme tokioje situacijoje, kad turėjome skirti baudą už praeityje atliktus veiksmus“, – kalbėjo M. Vestager.
Pasak jos, Lietuva gali apskųsti Komisijos sprendimą teismui ir siekti jį panaikinti ar sumažinti baudą.
M. Vestager sakė negalinti pasakyti, ar ateityje „Lietuvos geležinkeliai“ gali sulaukti ieškinių iš kompanijų, nukentėjusių dėl išardyto Rengės ruožo, tačiau pripažino, kad pagal neseniai įsigaliojusią tvarką tokia galimybė egzistuoja.
EK praėjusią savaitę paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, ir skyrė įmonei 27,8 mln. eurų baudą.
Lietuva taip pat įpareigota ištaisyti pažeidimą – atstatyti bėgius arba imtis kitų priemonių konkurencijai atkurti.
Lietuvos pareigūnai viešai pažeidimo nepripažįsta ir tikina, kad 19 kilometrų atkarpa 2008 metais buvo išardyta dėl saugumo.
Už konkurenciją atsakinga eurokomisarė kol kas nesiima vertinti Europos valstybių galimybių prisiteisti kompensacijas iš Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ dėl praeityje jo taikytų didelių dujų kainų. Margrethe Vestager sako nežinanti, kada Europos Komisija baigs „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą dėl jo veiklos Rytų ir Vidurio Europoje
„Kol kas dar nežinau, kada bus priimtas sprendimas šioje byloje, todėl kol kas sunku pateikti aiškų komentarą dėl prezidentės (Galios Grybauskaitės – BNS) išsakytos pozicijos“, – paklausta, kaip vertina D. Grybauskaitės pareiškimą, kad „Gazprom“ dėl anksčiau parduotų brangių dujų turėtų kompensuoti nuostolius Lietuvai ir kitoms ES valstybėms, antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams Vilniuje sakė EK narė.
Anot jos, šiuo metu Komisija vertina rinkos dalyvių pateiktas pastabas dėl „Gazprom“ Komisijai pateiktų įsipareigojimų.
„Atlikome rinkos tyrimą ir gavome tvirtų, kritiškų ir konstruktyvių atsakymų. Taip pat gavome ir Lietuvos Vyriausybės poziciją, kaip padaryti, jog pateikti įsipareigojimai veiktų. Šiuo metu šis klausimas yra atviras, todėl sunku pasakyti, ar šią bylą galėsime užbaigti su „Gazprom“ pateiktais įsipareigojimais, ar turėsime įmonei skirti baudą“, – kalbėjo M. Vestager.
Lietuvos vadovė po susitikimo su M. Vestager antradienį išsakė viltį, jog Komisija išliks principinga ir didelių kompanijų atžvilgiu, pavyzdžiui, „Gazprom“ byloje.
„Prezidentė pakvietė Europos Komisiją siekti, kad nuo „Gazprom“ monopolio nukentėjusioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, būtų kompensuota už patirtus finansinius nuostolius, ir užtikrinti, kad ateityje būtų taikomos sąžininga konkurencija pagrįstos ir realią rinkos situaciją atspindinčios dujų kainos“, – pranešė Prezidentūra.
Komisija tiria „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais Rytų ir Vidurio Europoje. Koncernas šiemet pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina, tačiau Lietuvos Vyriausybė reikalauja, kad jis atlygintų žalą. Imtis griežtesniu sankcijų prieš „Gazprom“ taip pat reikalauja Latvija, Estija, Lenkija ir Bulgarija.
Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas – pernai birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijų, turėjo interesų konfliktą.
Be to, Lietuvos konkurencijos taryba 2014 metų spalį „Gazprom“ skyrė rekordinę 35,651 mln. eurų baudą už tai, kad koncernas pažeidė 2004 metų susitarimą ir nesutiko pasirašyti dujų mainų sandorį su bendrove „Lietuvos energijos gamyba“ (anksčiau – „Lietuvos energija“). Lietuvos teismams galutinai patvirtinus Konkurencijos tarybos sprendimą ir įmonei laiku nesumokėjus paskirtos baudos, jos išieškojimas patikėtas antstoliams.
