Klaipėdos jūrų uoste kruiziniai laivai kelia vis didesnę bangą

Klaipėdos jūrų uoste kruizinių laivų vizitų kasmet didėja, bet dar sparčiau auga atvykstančių svečių skaičius - pastaruoju metu čia švartuojasi vis didesni laivai. Pernai jų buvo 53, o šiemet atplaukė net 63 laineriai, sukantys ratus aplink aplink Baltiją.

Per pusmetį trūkusį kruizinės laivybos sezoną į Klaipėdą atplaukė beveik 75 tūkst. keleivių iš įvairių pasaulio šalių - 10 tūkst. daugiau nei pernai. Tai rekordinis svečių iš užsienio skaičius.

„Žvelgdami į ateitį regime geras tendencijas. Kitų metų sezonas gali būti dar sėkmingesnis – būsimiems vizitams jau užsiregistravo 64 laivai. Tikimės, kad visi jie atplauks“, - kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJU) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Didžiausia praėjusio sezono naujiena - 293 metrų ilgio vokiečių laivo su Maltos vėliava „Mein Shift 5” vizitai. Šis tik pernai Suomijoje nuleistas į vandenį laivas kainavo 625 mln. JAV dolerių. Prie jo statybos prisidėjo ir klaipėdiečiai – lainerio korpuso blokai pagaminti Vakarų laivų gamykloje.

Paskaičiuota, jog kiekvienas iš kruizinio laivo į Lietuvos krantą išlipęs keleivis lankydamas prekybos įstaigas, barus, pirkdamas suvenyrus, vykdamas į ekskursijas, palieka apie 63 eurus.

Todėl kruizinės laivybos plėtra - ne vien tik Klaipėdos jūrų uostui, bet ir visai Vakarų Lietuvos ekonomikai svarbus projektas skatinant gyventojų verslumą, kuriant naujas darbo vietas.

„Iš kruizinių laivų šiemet gavome 749 tūkst. eurų pajamų - 1,76 proc. visų uosto rinkliavų. Gražuoliai jūrų laineriai kelia  uosto ir miesto prestižą, tačiau dar didesnę pridėtinę naudą patiria regionas – keleivius aptarnaujančių įmonių pajamos šiemet siekia apie 1,6 mln. eurų“,- pažymėjo A.Vaitkus.

Klaipėdos kruizinių laivų terminale su dainomis ir lietuviška muzika krantinėje sutinkamas kiekvienas didesnis kaip 190 metrų ilgio laivas. Tokių šiemet buvo apie keturiasdešimt.

Kitametis sezonas bus praturtintas dviem naujomis linijomis – į Klaipėdą atplauks garsių kompanijų „Cunard Line“ ir „Azamara Cruises“ laivai. Vienintelis Lietuvos uostamiestis sulaukia dėmesio pasaulinėse jūrų kruizų verslo parodose, tad svečių gali būti ir daugiau.

Kitąmet kruizinių laivų keleiviai galės nemokamai naudotis elektroninio gido paslaugomis - sukurta mobilioji programėlė turistams  Klaipėdoje padės susipažinti su pačiais įdomiausiais ir lankomiausiais objektais. Audiogidas apie juos svečiams pasakos trimis kalbomis.

KVJU direkcija šiam projektui gavo paramą pagal Europos Sąjungos fondų finansuojamą tarptautinį projektą „Žaliasis kruizų uostas“.

„Klaipėdos jūrų uosto galimybes ir perspektyvas pristatysime rugsėjį vyksiančioje tarptautinės kruizinės laivybos asociacijos „Cruise Europe“ konferencijoje“, - kalbėjo A.Vaitkus.

Šią vasarą buvo ir tokių dienų, kai į Klaipėdos uostą vienu metu pageidaudavo atplaukti trys ar net keturi kruiziniai laivai, tačiau nebuvo galimybių jų visų sutalpinti prie krantinės.

“Siūlome laivams kitas švartuotės vietas, bet visi pageidauja stovėti ten, iš kur pėsčiomis galima greitai nukakti į senamiestį”, - pasakojo KVJU direkcijos Rinkodaros skyriaus vadovė Kristina Gontjer.

Anksčiau, kai kelių kruizų laivai vizitai sutapdavo, vieną jų buvo galima nukreipti į Centrinį Klaipėdos terminalą. Neseniai čionai iš pietinėje uosto dalyje esančios Tarptautinės jūrų perkėlos perdislokuoti ir į Kylį (Vokietija), ir į Karlshamną (Švedija) reguliariai plaukiojantys Danijos įmonės „DFDS Seaways“ krovinių ir keleivių keltai.

„Kruizų laineriams mūsų uoste jau ankšta - reikia naujos daugiau kaip 300 metrų ilgio krantinės, jeigu norime išlaikyti šio verslo patrauklumą Klaipėdoje ir Lietuvoje“, - tvirtina A.Vaitkus.

Pastačius naują pirsą kruizų laivams centrinėje uosto dalyje,  galėtų saugiau švartuotis keltai, iš Šiaurės rago per Kuršių marias plaukiojantys į Smiltynę. Mat dabar jie turi atlaikyti povandeninių srovių, vadinamojo traukūno, galią.

Kito kruizinio terminalo statybos vieta  jau numatyta  - Kuršių mariose, dešinėje Dangės upės pusėje, už senosios Smiltynės perkėlos. Prognozuojama, kad jis turėtų iškilti po kelerių metų.

Klaipėda užsieniečių akimis neprilygsta Rygai, Talinui, Sankt Peterburgui, Stokholmui, Kopenhagai, Hamburgui, Kyliui, kitiems įspūdinga architektūra, išpuoselėtais senamiesčiais garsėjantiems didmiesčiams prie Baltijos jūros, kuriuose lankosi tie patys kruiziniai laivai.

Klaipėdiečiai svečius kviečia į tradicinius laivų paradus, tarptautinius Pilies džiazo festivalius, spalvingas Jūros šventes, didžiųjų burlaivių regatas „The Tall Ships Races“, bet  kruiziniais laivais keliaujančius visko mačiusius užsieniečius jau sunku nustebinti tokiais renginiais.

Ištaiginguose jūrų laineriuose su plaukimo baseinais deniuose, koncertų arenomis, aukščiausio lygio barais ir restoranais yra visko, ko širdis trokšta, tad atplaukę į užsienio uostus keleiviai čia gali maloniai leisti laiką  net ir neiškeldami kojos į krantą.

Klaipėdoje maždaug pusė kruizinių laivų keleivių renkasi apžvalgines ekskursijas po Kuršių neriją, Žemaitijos nacionalinį parką, o kitiems užtenka pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis. Smalsiems svečiams savo paslaugas siūlo autobusų, taksi įmonių vairuotojai.

Prie Kruizinių laivų terminalo jau stovi ir tuktukai – turistai važinėdami po senamiesti tokiais automobiliais greičiau viską pamato.

Vienos didžiausių pasaulyje kruizinių linijų „Royal Caribbean Cruize Line“ atlikta apklausa rodo, kad Klaipėdos uostą turistai vertina palankiai – 8 iš 10 balų.

Kruizinių laivų keleiviai išskyrė miesto saugumą, klaipėdiečių draugiškumą. Tarp jų yra nemažai vyresnio amžiaus turistų, neįgalių žmonių. Pastarieji negailėjo kritikos išsiklaipiusiems seniesiems gatvių grindiniams - jais sunku važiuoti ratiniais vežimėliais.

Klaipėdos senamiestyje užsieniečiams slogų įspūdį palieka daug metų nevarkomi apleisti pastatai, pasigendama viešųjų tualetų, nuo pokario laikų menkai tepasikeitusi senoji turgavietė.

Jūrų turistams pritrūko pramogų miesto centre, nors atplaukus didesniems laineriams Teatro aikštėje prie Toravos Anikės paminklo vyksta jomarkai, demonstruojami senieji amatai, prekiaujama gintaro dirbiniais, kuriuos labiausiai perka vokiečiai.

Siekiant privilioti į Klaipėdą daugiau kruizinių laivų, namų darbus pirmiausiai turėtų atlikti uostamiesčio savivaldybė, smulkūs ir vidutiniai verslininkai, turizmo agentūrų savininkai.

„Turistams reikia patrauklių traukos taškų, naujų ir įdomių maršrutų, kad šlipę į krantą jie norėtų pasižvalgyti plačiau“, - kalbėjo A.Vaitkus.