Lietuviams rūpi ekologija
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, ES šalyse ekologiniai ūkiai nuolat plečiasi. Naujausiais duomenimis, ekologiniai ūkiai didžiausią dalį visų žemės ūkiui naudojamų plotų užėmė Austrijoje – kiek daugiau nei 20 proc. Lietuvoje ekologiniams ūkiams skirta 7,11 proc. viso žemės ūkiui naudojamos žemės ploto. Šis rodiklis yra didesnis negu bendras ES rodiklis (6,21 proc.).
Atlikti tyrimai taip pat parodė, kad lietuviai vertina ekologiškus produktus. 2016 m., „AUGA group“ užsakymu, rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą. „Apklausos duomenimis, 76 proc. lietuvių mano, jog ekologiška produkcija gerina jų gyvenimo kokybę, tiek pat žmonių atsakė, kad ekologiškos produkcijos vartojimas naudingas jų sveikatai. Visuomenė tampa labiau sąmoninga ir rūpinasi, kas atkeliauja ant jų stalo – net 74 proc. apklaustųjų palaikytų idėją uždrausti bet kokių cheminių trąšų naudojimą žemės ūkyje“, – tyrimo rezultatus apibendrina įmonių grupės generalinis direktorius Linas Bulzgys.
Ūkis „uždarame rate“
Įmonių grupė valdo apie 33 000 ha dirbamos žemės. Šiuose žemės plotuose, taikant ekologiniam ūkiui sukurtas technologijas, auginami javai, daržovės ir grybai, įkurti gyvulininkystės ūkiai ir paukštynai. Ekologiniuose įmonių grupės ūkiuose taikomas „uždaro rato“ principas: ūkyje užaugintais ekologiškais grūdais ir augalais šeriami gyvuliai, o iš šiaudų gaminamas kompostas grybams, auginamų gyvulių mėšlu tręšiami laukai.
Didžiausia įmonių grupės bendrovė „AUGA Grūduva“ savo ūkyje laiko 1 280 gyvulių bandą. Norėdama gyvulių mėšlą ir srutas panaudoti kaip trąšą, bendrovė turėjo įsigyti naują techniką. „Iki planuojamų atlikti investicijų tiek mūsų bendrovės, tiek ir visoje šalyje naudojamos mėšlo šalinimo technologijos buvo primityvios ir neteikė naudos. Dažniau jos buvo finansinė našta“, – pasakoja L. Bulzgys.
Investicijos į pažangią technologiją buvo būtinos, todėl bendrovės vadovybė nusprendė kreiptis dėl ES paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pasirašiusi paramos sutartį, bendrovė investavo į srutų separatorių ir savaeigį srutų laistytuvą.
Atnaujinus techniką, ūkininkauti tapo lengviau. Srutų separatorius atskiria skystąją ir sausąją srutų dalis. Vėliau jos naudojamos laukams tręšti – šį darbą atliekahttps://www.google.com/search?q=nida+degutiene&client=firefox-b&dcr=0&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ved=0ahUKEwiK2_j1yvzWAhVkBcAKHZ2gAJYQsAQINA&biw=1200&bih=593 savaeigis srutų laistytuvas. Pagrindinis jo privalumas tas, kad minimaliai mindoma dirva, o laistytuvas gali būti naudojamas ir drėgnesnėje dirvoje, kas ypač aktualu šįmet. Be to, naudojant šį laistytuvą, galima nutiesti iki 5 kilometrų magistralinį srutų vamzdį, todėl srutų nereikia pervežti į laukus – negadinami keliai.
Galima prašyti paramos
Įmonių grupės „AUGA group“ įgyvendintas paramos projektas – tik vienas iš gerųjų pavyzdžių. Juo gali tapti ir bet kuris kitas ūkininkas ar įmonė, užsiimanti žemės ūkio veikla. Iki spalio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Paramos dydis gali siekti 40–50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Vienam paramos gavėjui pagal vieną projektą skiriama paramos suma negali viršyti 50 000 eurų, o pagal priemonės veiklos sritį 2014–2020 metų laikotarpiui visiems paramos gavėjo projektams – 400 000 eurų.
Daugiau informacijos apie ES teikiamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).