„Esantis teisinės aplinkos reglamentavimas šalies tarpusavio skolinimo sektoriuje užtikrina didesnį investuotojų pinigų saugumą. Nei kaimyninėje Latvijoje, nei Estijoje ši sritis nėra reglamentuojama ir nėra aiškių įstatymų, kurie apibrėžtų tarpusavio skolinimo platformų veiklą, nors tokios paslaugos Estijoje teikiamos jau ne pirmus metus, o Latvijoje dar tik kuriamas įstatymas – klasikinės tarpusavio platformos ten neveikia. Tikėtina, kad ateityje tarpusavio skolinimo rinkoje sulauksime pokyčių ir atsiras platformų tarpininkės, kuriose investuotojai galės lengvai įdarbinti savo pinigus bet kurioje šalyje, tad reguliavimas šioje srityje yra ne tik rekomenduotinas, bet ir būtinas“, – teigia tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ valdybos pirmininkas Evaldas Remeikis.
Evaldas Remeikis prognozuoja, jog Lietuvoje tarpusavio skolinimas suras savo vietą ir kitose finansavimo sferose, pavyzdžiui, teikiant lizingo paslaugas gyventojams, kaip jau vyksta kitose Europos šalyse. Italijos platformos „Soisy“ atstovas Pietro Cesati konferencijoje pasakojo, kad Italijoje finansinės paslaugos vartotojams, kuomet daiktų įsigijimą elektroninėse parduotuvėse finansuoja žmonės, jau įgauna pagreitį.
Tarpusavio skolinimo žemėlapyje Lietuva išsiskiria ir dėl tarpusavio skolinimo platformose investuotojų uždirbamos finansinės grąžos. Mūsų šalyje tarpusavio skolinimo platformų palūkanų vidurkis siekia 18–20 proc., o potenciali galutinė metinė grąža yra 10–16 proc. Tuo tarpu pavyzdžiui Italijoje, Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje potenciali metinė grąža svyruoja nuo 1 proc. iki 8 proc. Estijos platformos atstovas konferencijoje minėjo, kad pirmojoje Anglijos platformoje „Zopa“ investuotojai jau nebeturi galimybės investuoti į vartojimo paskolas dėl didelio investuotojų srauto ir riboto paskolų gavėjų skaičiaus.
Anot E. Remeikio, didžiausias iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria „fintech“ įmonės, yra jų sistemų patogumas ir aiškumas klientams. Aiškios, paprastai valdomos ir lengvai vartotojams prieinamos sistemos yra vienas iš konkurencinių pranašumų, lyginant „fintech“ įmones su tradiciniais rinkos dalyviais. Latvijos platformos atstovas diskusijoje pastebėjo, kad vartotojų gera patirtis naudotis finansinėmis paslaugomis platformose vis dar yra platformų augimo variklis. „Paskolų klubas“ kasmet tobulina savo finansinių paslaugų platformą ir didelį dėmesį skiria IT sistemų tobulinimui. Investicijos šiai sričiai siekia beveik 40 proc. visų veiklos sąnaudų. Tinkamai išnaudojus technologinį potencialą galima net tik pagerinti paslaugų kokybę, bet ir tapti gerosios praktikos pavyzdžiais kitoms Europos šalims“, – teigia E. Remeikis.
„Paskolų klubas“ – vienintelė Lietuvos tarpusavio skolinimo įmonė, turinti el. pinigų įstaigos licenciją. Dar vienas platformos privalumas – investuotojams suteikiama galimybė investuoti mažesne rizika pasinaudojus Užtikrinimo fondu. Kaip įprasta užsienyje veikiančiose tarpusavio skolinimo platformose, „Paskolų klubas“ neatskleidžia investuotojo ir paskolos gavėjo duomenų, savo nariams užtikrina mokėjimus realiu laiku. Šiemet platformoje išduota 6,6 mln. eurų paskolų, į kurias investuotojai investavo vidutiniškai su 17,76 proc. palūkanomis.
