Nedideliame Užbaikalės kaimelyje Jasninskoje gyvenantis Anatolijus Vertiprachovas apie tai, kokia diena yra spalio 17-oji, net nenutuokė. Tačiau jos išvakarėse antstoliai nurašė viską, kas buvo pensininko banko sąskaitoje.
Ten buvo tik pensija – 8516 rublių (126 eurai), arba 84 rubliais mažiau, nei Užbaikalėje nustatytas minimalus pragyvenimo lygis. Tačiau ir šių pinigų senjoras neteko, nes buvo skolingas už komunalines paslaugas.
„Neturiu jokių lėšų, net duonos kepaliukui. Nėra ir vaistams, nors jie būtini, nes esu hipertonikas“, – vietos laikraščiui „Večerka“ pasakojo A.Vertiprachovas. Jis anksčiau keturis dešimtmečius darbavosi komunalinėse tarnybose, o dabar nuo jų ir nukentėjo.
Vienintelė išeitis, kuri jam atrodė likusi, – parašyti prašymą Rusijos prezidentui. Tik iš V.Putino pensininkas nori ne pinigų.
„Prašau nurodyti Užbaikalės gubernatoriui, Olovianinsko rajono ir Jasninskojės gyvenvietės vadovams, kad iškastų man duobę ir nupirktų karstą. Man jau 72 metai. O gyventi šitoje šalyje neįmanoma“, – tokį raštą sukurpė senjoras.
Jis nėra vienintelis Rusijos bėdžius. Vien oficialiais duomenimis dabar mažiau nei nustatytas pragyvenimo lygis pajamų gauna net 21,1 mln. rusų.
„Ar žinote, kaip išgyventi už 10 tūkst. rublių algą mieste, kuriame neturi savo daržo?, – laikraščiui „Argumenty į fakty“ parašė paštininke Čeliabinske dirbanti Svetlana Zaiceva. – Ir vyro neturiu, tik du vaikus – 5 ir 9 metų. Šeimos pajamos (alga, alimentai ir močiutės pensija – 30 tūkst. rublių.
Už komunalines paslaugas vasarą kas mėnesį reikia mokėti po 8 tūkst., žiemą – po 10 tūkst. rublių. Tik retokai pavyksta laiku atsiskaityti, nes tai darželyje naujiems langams pinigus renka, tai mokykloje naujai lentai.
Pratinu vaikus suvalgyti viską, ką gauna darželyje ir mokykloje, nes namuose lieka tik lengvai vakarienei. Pati valgau dusyk per dieną ir geriu daug vandens – ir figūrai geriau, ir taupiau. Mano vaikai irgi žino: jei prieš valgį išgersi stiklinę vandens, tai suvalgysi mažiau.
Iš mėsos įperkame tik vištieną. Norma – trys vištos per mėnesį. Bent vieną dieną kas savaitę valgome vien grikių košę, sumuštinius ar su vandeniu keptus blynus. Sūrio, grietinės, varškės ir žuvies neįperkame.
Mergaitė nešioja kasas, o aš kerpuosi tik suradusi nuolaidų kuponų. Drabužiai – tik dėvėti. Labai gerai ilga suknelė, nes tuomet nereikia pėdkelnių.
Jei padėtis dar bent kiek pablogėtų, planuoju pusmečiui atiduoti vaikus į vaikų namus.“
S.Zaiceva priklauso dirbančių skurdžių klasei. Ji gali tikėtis, kad kada nors atlyginimas bus pakeltas. Tuo metu pensininkui A.Vertiprachovui vilčių nėra – jo gyvenvietėje neveikia joks labdaros fondas, kuris padengtų skolą komunalininkams.
Tiesa, pensininkas šiek tiek apsiriko – nereikėjo jam prašyti to karsto, nes valstybė duoda jį veltui. Mat dar 1996 metais priimtas federalinis įstatymas, pagal kurį mirties atveju skiriama laidotuvių išmoka – 5562 rubliai (82 eurai). Tik ar užteks jų duobei ir karstui?
