Pirkėjai, kurie Kalvarijų turguje lankėsi prieš dešimtmetį, atėję po gruodžio 1-osios jį atpažins nebent iš prekių išdėstymo.
Jis išliko toks pat: tose pačiose vietose vaisių ir daržovių, sodinukų, sendaikčių prekeiviai.
Tačiau turgavietės aplinka neatpažįstamai pasikeitusi.
Nuo lietaus ir sniego lauko prekeivius saugo stoginės, mėsos pardavėjai įsikūrę nebe šaltose ir drėgnose, o šviesiose, vėdinamose patalpose.
Statybų inžinierė, turgų valdančios bendrovės KTVG direktoriaus pavaduotoja Ingrida Talžūnienė stebėjo visus turgavietės pokyčius, jai su įmonės „Contestus projektai“ specialistų komanda teko visa rekonstrukcijos rūpesčių našta.
– Prieš metus prasidėjęs trečiasis Kalvarijų turgaus rekonstrukcijos etapas artėja prie pabaigos. Kokie darbai dar liko? – paklausė I.Talžūnienės „Sostinė“.
– Kaip ir buvome planavę, rekonstrukcijos darbus baigsime gruodžio 1-ąją. Taip ir buvo numatyta sutartyje.
Daugiausia liko aplinkos tvarkymo darbų ir teks dar pastatyti keturias stogines lauko prekybai. Dvi iš jų jau iškilusios.
Darbų dar likę ir „Okeano“ prekybos paviljone. Tiesa, jame nebebus žuvų parduotuvės, nes tiek daug ploto jai nereikia. Čia įsikurs drabužių pardavėjai. O žuvų prekeiviai bus perkelti į šalia esantį mažesnį pastatą.
– Kokias atpažįstamas detales rekonstruodami pastatus išsaugojote?
– Visą „Okeano“ sieną dengė blizgantis metalinis dekoras. Jį nutarėme išsaugoti ir dabartinėje žuvų parduotuvėje, kurioje prieš rekonstrukciją buvo baldų parduotuvė, kavinė.
Jau prieš rekonstrukciją prekyba žuvimis turguje buvo merdėjanti, tad jai suradome mažesnes patalpas. O ir blizgantis dekoras iš senojo paviljono čia atrodo daug gražiau.
Taip pat atlikdami kapitalinį šviežios mėsos paviljono remontą išsaugojome autentiškas pastato išorės detales: kolonas, piliastrus, karnizus, fasaduose ir po rekonstrukcijos puikuojasi rozetės.
Užrašas „Mėsa“ – toks pat, kaip prieš rekonstrukciją. Daugelis vilniečių jį tokį prisimena, tad kam keisti?
– Prasidėjus didelio objekto rekonstrukcijai pas mus įprasta jį porai metų ar dar ilgiau uždaryti. Kalvarijų turgus visą laiką veikė. Kaip pavyko suderinti statybininkų ir prekybininkų darbus?
– Tai gal ir buvo sunkiausias uždavinys. Kaip pasakyti keliems šimtams prekybininkų, dar daugiau pirkėjų, kad turgus porą metų bus uždarytas ir jie praras darbą bei pajamas?
Be to, mus spaudė sutartis su savivaldybe, kurioje buvo nurodyta, kad rekonstrukciją privalome atlikti etapais per šešerius metus. Už sutarties sąlygų pažeidimus buvo numatytos baudos.
O juk turgavietės plotas – apie 3 hektarus – be to, teko rekonstruoti ir Turgaus, Rinktinės, Herkaus Manto gatves, iki 160 vietų praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę.
Tad turgaus rekonstrukciją, kaip ir prieš tai buvusį projektą, teko įgyvendinti etapais. Per pirmąjį ir antrąjį buvo sutvarkyta apie 60 procentų patalpų ir teritorijos.
Pamažu į rekonstruotas turgaus erdves persikėlė prekybininkai. Vasarį duris atvėrė atnaujintas šviežios mėsos paviljonas, kovą baigta lauko prekybos zonos rekonstrukcija, sutvarkyta ir prekybos sendaikčiais teritorija.
Aišku, kol vyko rekonstrukcija, buvo nepatogumų ir prekybininkams, ir pirkėjams. Bet darbus stengėmės išdėstyti taip, kad viena ar kita teritorija būtų rekonstruojama tada, kai toje vietoje prekiaujantiems žmonėms – ne prekybos sezono metas.
– Ar pirkėjams įžengus į suremontuotas patalpas iš jų netenka išgirsti, kad jos dabar panašios į parduotuvę, mažai primena turgų?
– Tokių žodžių neteko girdėti, nes Kalvarijų turgus iš tiesų nepanašus į parduotuvę.
Čia išliko lauko prekyba, ta pati turgaus koncepcija, netgi prekių išdėstymas.
Pirkėjai prekes ras tose pačiose vietose kaip ir prieš rekonstrukciją. Juk anksčiau Kalvarijų turgaus niekas parduotuve nevadindavo.
Atnaujintos tik patalpos, teritorija. Štai mėsos paviljone, kaip ir kituose, be įprastų vidaus remonto darbų, sumontavome šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemas.
Šiuolaikiškos ir ekonomiškos šaldymo vitrinų sistemos sumontuotos mėsos ir rūkytų gaminių paviljonuose. Čia padidėjo prekybos plotas, prekiaujama ne tik mėsa, kaip buvo anksčiau.
Paviljone dabar galima rasti ir kepsnių, šašlykų, kitų kepti ir virti paruoštų mėsos gaminių, subproduktų.
Per rekonstrukciją tikrai stengėmės atsižvelgti į pirkėjų įpročius, išsaugoti turgaus unikalumą. Palikome visas prekybos zonas, kurios buvo iki rekonstrukcijos, tik kiek aiškiau jas išdėstėme teritorijoje.
– Vilniuje buvo ne vienas nesėkmingas mėginimas atidaryti naują turgų: pašonėje, Kalvarijų gatvėje, prekyvietė merdėja, Gariūnuose neprigijo maisto turgus, Šeškinėje, Ukmergės gatvėje, – ūkininkų turgus. Jūsų nuomone, kodėl?
– Turgui būtinos tradicijos, todėl išlieka tik seniausios – Halės, Kalvarijų turgavietės. Be to, daug nulemia ir vieta. Turgus turi būti nesunkiai pasiekiamas. Tai lemia didesnius pirkėjų srautus.
Kitas išskirtinis tikro turgaus bruožas – jame turi būti įvairiausių prekių – nuo baldų iki daržovių. Kalvarijų turgus visada ta įvairove išsiskyrė.
– Pavyko privilioti daugiau prekybininkų?
– Taip, planuojame, kad po rekonstrukcijos turguje galės prekiauti iki 2 tūkstančių prekybininkų. Iki rekonstrukcijos, nelygu sezonas, prekeivių būdavo nuo 800 iki 1200.
Atsirado gruziniškos, uzbekiškos duonos kepyklos. Pastebėjau, kad užsienio prekybininkai, pradėdami verslą plėtoti Vilniuje, užsuka į Kalvarijų turgų.
Užsieniečiai aiškinasi, kokios galimybės čia prekiauti, kokie reikalavimai.
Tačiau atvykėliams vis dažniau tenka atsakyti, nes laisvų prekybos vietų beveik nebėra.
– Daug metų Kalvarijų turgus neatsiejamas nuo čigonų. Dabar jų sumažėjo?
– Sumažėjo labai smarkiai, bet vis dar pasitaiko.
Visą turgavietės teritoriją dabar stebi vaizdo kameros, budi apsaugos darbuotojai.
Kai rekonstrukcija bus baigta, įrengsime postą, kuriame budėtojai stebės padėtį turguje monitoriuose, tad vagysčių, kitų nusikaltimų turėtų sumažėti.
