Nors Baltijos šalių centrinių bankų vadovų algos nėra didžiausios Europoje, bet būtent jie gali džiaugtis didžiausiais metinių algų augimais. Latvijos centrinio banko vadovo Ilmarso Rimsevics'io metinis atlyginimas paaugo 10 proc. ir dabar siekia 151 tūkst. eurų, Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko metinė alga augo 7 proc. iki 89 tūkst. eurų, o Estijos centrinio banko vadovo Ardo Hanssono – 5 proc. iki 116 tūkst. eurų.
Žinoma, tai gali būti susiję su infliacija – kainos Baltijos šalyse augo 2-3 kartus greičiau nei eurozonos vidurkis, sparčiai augo ir visa ekonomika. Apskritai, algos visoje eurozonoje vidutiniškai per metus pakilo 2 proc., nors Lietuvoje jos šovė į viršų 10 proc., kitose Baltijos šalyse – 8 proc.
Ir nors Baltijos šalių centrinių bankų vadovų atlyginimai augo sparčiausiai, jie vis dar neprisiveja didžiausią algą gaunančio Belgijos centrinio banko vadovo. Janas Smetso metinė alga siekia 481 tūkst. eurus – beveik penkis kartus daugiau nei Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko.
Apskritai, V.Vasiliausko alga – mažiausia iš kitų Europos centrinių bankų vadovų.
Įdomu tai, kad Liuksenburgas – regiono turtingiausia valstybė – savo centrinio banko vadovo atlyginimo, kuris ir taip, palyginus su kitų, nėra labai didelis, nekėlė. Kaip ir pernai Gastonas Reineschas gavo 181 tūkst. eurų metinį atlyginimą.
Ne visi Europos šalių centriniai bankai viešai skelbia informaciją apie tai, kiek uždirba jų vadovai. Be to, neretai kalbant apie vadovų atlyginimus, nutylima, kokių priedų prie algos jie gauna. Pavyzdžiui, Prancūzijos centrinio banko vadovas Villeroy De Galhau'as prie savo 283 tūkst. eurų metinės algos prisidėjo ir 68 tūkst. nuolaidų NT, o Ispanijos centrinio banko vadovo 177 tūkst. eurų alga buvo papildomai „pripūsta“ priedais.
