„Mes gerbiame ir vertiname Lietuvą už tai, kad ji – mūsų ištikima partnerė ir visuomet mus palaiko“, – sakė Lietuvoje lankęsis A.Kinachas.
Jis pabrėžė, kad ateityje šalys privalo stiprinti ir ekonominius santykius, mat Ukrainos laukiantys dideli pokyčiai yra puiki galimybė Lietuvos verslininkams.
– Centrinė Ukrainos valdžia jau kurį laiką nebekontroliuoja Donbaso regiono. Kaip tai paveikė šalies ekonomiką?
– Karas atnešė baisių netekčių. Iki karo Donecko ir Luhansko regionuose buvo sutelkta 23 proc. Ukrainos gamybos pramonės, 27 proc. šalies gaunamų eksporto pajamų sudarė būtent pajamos iš šio regiono.
Nuo 2014–2015 metų Ukrainos bendrasis vidaus produkto rodiklis krito maždaug 17 procentų.
Tai labai didelis kritimas, tuo metu nė viena valstybė pasaulyje nesusidūrė su analogiška padėtimi.
Mums labai svarbu atkurti valstybės sienos kontrolę, o juk Donecko ir Luhansko teritorijose siena su agresore – Rusijos Federacija – tęsiasi apie 400 kilometrų. Kai kalbame apie Minsko susitarimą, pabrėžiame sienos kontrolės būtinybę, o paskui galima imtis kitų darbų.
Ukrainos valdžia – parlamentas ir prezidentas – šiandien priversti spręsti itin sunkią užduotį: jie turi pasirūpinti mūsų piliečiais, kurie gyvena okupuotose teritorijose.
Čia tenka susidurti ir su kontrabandos bei prekių gabenimo problemomis.
Okupuotose teritorijose yra svarbių energetikos išteklių šaltiniai, ten sutelktos anglių kasybos šachtos. Būtent šiluminė energetika dar iki karo sudarė 40 proc. visos mūsų elektros gamybos.
– Ar Ukraina investuoja į tai, kad būtų eksportuojama ne tiktai žaliava, bet ir gaminamos didesnės pridėtinės vertės prekės?
– Visas pasaulis žino, kokį žemės ūkio potencialą turi mūsų šalis. Pasaulio bankas ir Jungtinių Tautų Organizacija apskaičiavo, kad Ukraina gali išmaitinti 500 milijonų žmonių.
Šiais metais Ukraina užima lyderės poziciją grūdų, saulėgrąžų aliejaus, paukštienos produktų eksporto srityje.
Žemės ūkis yra savotiškas lokomotyvas, kuris skatina šalies ekonomikos plėtrą.
Jau dabar didelę dalį žemės ūkio produkcijos perdirba vietinės kompanijos.
Ukrainoje yra įmonių, kurios valdo šimtus tūkstančių hektarų dirbamos žemės ir naudodamosi pažangiomis technologijomis sėkmingai dirba žemės ūkyje.
Vien 2016 metais grūdų derlius siekė 65 milijonus tonų. 42 milijonai tonų buvo skirti eksportui, tad sugebame užauginti tris kartus didesnį derlių nei mūsų pačių poreikiai.
Akivaizdu, jog Ukraina turi prekiauti ne grūdais, o, pavyzdžiui, iš jų pagamintais makaronais.
Mums svarbu, kad produkcija atitiktų europinius standartus, o kartu turime spręsti ne tik pramonės modernizavimo, bet ir gamtosaugos, ekologijos klausimus. Šioje srityje mums labai svarbi Lietuvos patirtis.
– Kokios prekės ar produktai, jūsų nuomone, sėkmingiausiai šiuo metu eksportuojami iš Ukrainos į kitas šalis?
– Tai nėra paprasta, nes eksportui į Europos Sąjungą taikomos tam tikros kvotos.
Tikimės, kad tai laikinas apribojimas, ir šiuo metu deramės su ES, kad kvotos būtų didinamos.
Mums Europos rinka atrodo patraukli, nes tai 500 milijonų potencialių vartotojų.
Mes dirbame su Pietryčių Azijos, Vidurinių Rytų, Šiaurės Amerikos rinkomis. Šiuo metu užsienio rinkose paklausi ukrainietiška paukštiena, visame pasaulyje gerai žinomas ukrainietiškas medus, konditerijos gaminiai, alkoholiniai gėrimai, pieno gaminiai, ypač sutirštintas pienas, pieno milteliai ir sūriai. Ši produkcija itin paklausi Kazachstano, Turkmėnistano rinkose.
Perkamas ir ukrainietiškas cukrus. Suprantame, kad pasaulio rinkoje egzistuoja didelė konkurencija ir niekas mūsų išskėstomis rankomis nelaukia, tad patys turime stengtis gaminti kokybišką ir paklausią produkciją.
– Lietuvos įmonės nemažai investuoja Ukrainoje, pavyzdžiui, į biokuro įmonių plėtrą, stato katilines. Ar tai reiškia, kad anglių turinti Ukraina pereina prie kitų kuro rūšių?
– Esame suinteresuoti projektais, kurie susiję su alternatyviosios energijos šaltiniais.
Mus itin domina bioenergetika, galimybė pasigaminti energijos iš saulės ir vėjo. Lietuva šias sritis plėtoja sėkmingai, todėl tikimės itin glaudaus bendradarbiavimo šiais klausimais ir ateityje.
Mūsų skaičiavimais, šiuo metu bendros Lietuvos investicijos Ukrainoje siekia 135 mln. dolerių (116 mln. eurų) ir darysime viską, kad šie skaičiai augtų.
Ukrainai būtina atnaujinti šiluminės energetikos sektorių – daugelis elektrinių blokų jau seniai morališkai paseno. Tai itin svarbu kalbant apie etapą, kai kontroliuosime šiuo metu okupuotose teritorijose esančius išteklius.
Šiuo metu esame priversti importuoti anglis iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Afrikos Respublikos.
– Statistikos departamento duomenimis, per pirmus 8 šių metų mėnesius Lietuvos eksportas į Ukrainą išaugo 27,4 proc. – iki 430,2 mln. eurų. Pagal šį rodiklį Ukraina jau patenka į svarbiausių eksporto rinkų penkioliktuką.
Tačiau importo grafoje tarp 15 pagrindinių prekybos partnerių Ukrainos nėra. Ką Ukraina gali šiuo metu pasiūlyti Lietuvai ir kitoms ES šalims, kad pagerintų savo eksporto rodiklius?
– Situaciją pagerintų dvišaliai projektai, kurie padėtų geriau panaudoti turimą potencialą, išteklius ir infrastruktūrą.
Lietuva yra ES narė, tad bendrai pagaminta produkcija padėtų sustiprinti pačios Lietuvos statusą tarptautinėje rinkoje.
Eksporto ir importo subalansavimas leistų ne tik sėkmingai gaminti ir realizuoti produkciją, bet ir ieškoti papildomų rinkų trečiosiose šalyse.
Kiekviena šalis juk siekia kuo daugiau eksportuoti ir kuo mažiau importuoti, bet kai kalbame apie partneriškus santykius, būtina ieškoti balanso, kad situacija būtų naudinga abiem pusėms. Tikiu, kad su Lietuva tikrai tokį balansą surasime.
– Dauguma Lietuvoje įsidarbinančių trečiųjų šalių piliečių yra iš Ukrainos – čia vyksta ir statybininkai, ir vairuotojai. Ukraina praranda darbo jėgą. Jaučiate tai?
– Darbo jėgos trūkumas – problema, aktuali daugeliui valstybių, ne tik Ukrainai. Tai vienas iš globalizacijos, ekonomikos atvirumo aspektų.
Lietuva tai jau pajuto, kai įstojo į ES, – dalis jūsų piliečių išvyko dirbti į Vakarus.
Šiuo metu Ukrainoje pastebimas itin aukštas darbo emigracijos lygis – šiuo metu vien Lenkijoje dirba apie 1,37 milijono ukrainiečių.
Tačiau žmonės emigruoja ne tik iš Ukrainos, lenkų užsienio šalyse dirba apie du milijonus.