Lietus, šlapdriba ir sniegas pirmadienio rytą paralyžiavo Klaipėdą – skendo mašinos, vanduo sėmė namus ir per stogus sunkėsi į patalpas.
Šimtatūkstantinė žala
„Lietuvos draudimas“ po liūties Klaipėdoje sulaukė beveik pusšimčio pranešimų apie žalą savo klientų turtui ir automobiliams.
„Prognozuojama, kad šios liūties pasekmes pajus ne mažiau kaip 100 bendrovės klientų, o nuostoliai sieks 70 tūkst. eurų“, - teigiama įmonės išplatintame pranešime spaudai.
Labiausiai nuo vandens nukentėjo įvairus gyventojų turtas – užlietuose rūsiuose laikomos atsargos, maisto produktai, baldai ir kiti namų apyvokos daiktai. Sugadinta ir elektros instaliacijų bei signalizacijų sistemų.
Labiausiai nukentėjo tų nuosavų namų gyventojai, kuriuose įrengtas cokolinis aukštas – vanduo apgadino ne tik patalpas, bet ir jose buvusį turtą. Vanduo sunkėsi ir per stogus, pastatų sienas“.
„Skaičiuojame, kad aplietų patalpų žalos vidutiniškai siekia 700 eurų, jei vanduo apsėmė automobilį arba jis įvažiavo į didelę balą – tuomet, priklausomai nuo automobilio modelio, vidutinė žala išauga iki kelių tūkstančių eurų“, - komentavo „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo direktoriaus Audriaus Pilčico teigimu, vidutinė žalos suma uostamiesčio gyventojams siekia tūkstantį eurų.
„Iš klientų sulaukėme šimto kreipinių, o patirtų nuostolių atlyginimui rezervavome 100 tūkst. eurų“, - komentavo jis.
Kentėjo ir automobiliai
„Kaip ir buvo galima numatyti, sulaukėme kreipinių iš vairuotojų atlyginti žalas dėl užlietų transporto priemonių“, - teigė A.Pilčizas.
Jo teigimu, didžiausią grėsmę vanduo kelia automobilio varikliui ir elektros instaliacijai, kurių gedimai po kelionės apsemtomis gatvėmis gali išvesti transporto priemonę iš rikiuotės.
Priklausomai nuo sugadinimų, automobilio remonto kaina po liūties gali viršyti ir 10 tūkst. eurų, ypač jei variklis patyrė hidrosmūgį.
Transporto priemonių savininkams pagal Kasko draudimą nuostoliai dėl apsemtų automobilių atlyginami tais atvejais, kai stichija užklumpa staiga ar netikėtai ir žalos išvengti nėra įmanoma.
„Tačiau draudimo apsauga negalioja tuomet, kai neapgalvotai bandoma įveikti didžiulius vandens telkinius“, - priminė A.Pilčizas.
Ką daryti?
Nuo gamtos stichijos nukentėjusiems gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertai primena, kad pirmiausia reikia imtis neatidėliotinų gelbėjimo veiksmų, jei reikalinga iškviesti avarines tarnybas, sustabdyti vandens tekėjimą.
Tiesa, jei vanduo apsėmė patalpas – geriau palaukti. Per liūtį Klaipėdoje situaciją vertinusios bendrovės „Debreceno valda“ direktorius Vaidas Barakauskas perspėjo gyventojus nesiimti patiems tvarkyti lietaus apsemtų patalpų ir laukti tai padaryti atvykstančių tarnybų.
„Užtvindytuose pastatuose yra kilusi trumpo elektros jungimo grėsmė, jis jau įvyko viename miesto darželių. Raginame gyventojus patiems nemėginti tvarkyti vandens apsemtų patalpų, nerizikuoti savo sveikata ir gyvybe – tuo jau užsiima tarnybos“, – kalbėjo specialistas.
Registruoti įvykius klientai gali jiems patogiausiu būdu – telefonu ar internetu, užregistravus įvykį žalų ekspertas susisieks dėl apžiūros laiko. Liūties ir vandens sukelti nuotoliai bus vertinami ne tą pačią dieną, o turtui bent kiek pradžiūvus, kad būtų galima tiksliau nustatyti nuostolių dydį.
