Lietuvoje pašto siuntas reikėtų išsiųsti ne vėliau kaip iki gruodžio 16 d., o jei siunčiate į užsienį, suskubkite, LRT RADIJUI sako Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė. Be to, primena ji, nepamirškite, kad vertingas siuntas reikėtų registruoti ar net apdrausti, ir ypač svarbu siunčiamą dovaną tinkamai supakuoti.
– Turbūt dabar pats metas išsiųsti laiškus ar siuntas ir Lietuvoje, ir į užsienį?
– Lietuvoje mes dar turime laiko – Kalėdos po keleto savaičių. Bet Lietuvoje pašto siuntas patariame išsiųsti ne vėliau kaip iki gruodžio 16 d. O jei siunčiate į užsienį, ypač į tolimas Pietų Amerikos, Azijos šalis, jau tikrai pats laikas. Taigi gruodžio pirmosiomis dienomis kviečiame suskubti išsiųsti siuntas.
– Ką rekomenduotumėte daryti, jei siunta vertinga?
– Jei dovana vertinga ir siunčiate į užsienį, pirmiausia būtina tinkamai supakuoti siuntą: pasirinkti sandarią pakuotę, jos viduje turi nelikti tuščių ertmių, kad daiktas nejudėtų ir nebūtų sugadintas transportuojant. Pačią pakuotę reikia tvirtai užklijuoti.
Kitas žingsnis – taisyklingai užrašyti adresą. Jei siunčiate į užsienio šalis, būtina žinoti, kad gavėjo šalies pavadinimas turi būti užrašytas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis anglų arba prancūzų kalba.
Jei siunčiamas daiktas yra vertingas, siuntą reikia registruoti, kad būtų galima stebėti jos kelią iki gavėjo. Priklausomai nuo vertės, siuntą reikia įvertinti (t. y. apdrausti), kad, jeigu ji bus apgadinta ar dings, būtų galima kompensuoti nuostolius.
– Ką reikia žinoti apie siuntų draudimą?
– Pirmiausia reikia žinoti, ko negalima siųsti, kitaip nepadės netgi siuntos draudimas. Tai reiškia, kad paštu draudžiama siųsti narkotines, psichotropines, sprogstamąsias, degiąsias medžiagas. Apie tai galima pasiskaityti mūsų svetainėje. Taip pat, siunčiant į užsienį, reikia pasidomėti, ar toje šalyje daiktas, kurį norite siųsti, nėra draudžiamas ir ten jo siųsti negalima.
O vertingus dalykus (monetas, banknotus, čekius, kelionės čekius, brangakmenius, papuošalus) galima siųsti tik įvertintose siuntose ir tik į tas šalis, į kurias leidžiama tokius daiktus įvežti.
– Tarkim, jei bus apgadintas ar prarastas daiktas, kainuojantis 200–300 eurų, ar visą tą sumą ir atgausiu, ar ji bus mažesnė?
– Kalbant apie žalos kompensavimą, dingus siuntai, klientas (siuntėjas) visada gali kreiptis į pašto operatorių, kuriam atidavė siuntą išsiųsti. Žala dėl prarastų, sugadintų siuntų atlyginama vadovaujantis tiek Lietuvos pašto įstatymu, tiek Pasaulinės pašto konvencijos ir kitais teisės aktais.
Kaip numato mūsų pašto įstatymas, jei pašto siunta dingsta, būna sugadinta ar joje trūksta daiktų dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės, žala atlyginama dvejopai. Jei siunta registruota, bet neapdrausta, atlyginamos dvigubos siuntimo išlaidos. Jei siunta yra įvertinta (apdrausta), kompensuojamos siuntimo išlaidos ir įvertinta suma.
– Ar galima manyti, kad siuntos dingsta dėl nesąžiningų darbuotojų kaltės? Kokias galimybes jie turi pamatyti, kad siuntoje yra kažkas vertingo?
– Pašto darbuotojai pamatyti, kad siuntoje yra kažkas vertingo, nelabai turi galimybių, nes jie siuntų neatidaro. Jei kyla įtarimas, teisę patikrinti siuntą turi tik muitinės pareigūnai.
Reikia nepamiršti, kad siunta keliauja per keletą oro uostų. Be to, labai svarbi siuntos pakuotė. Jeigu ji transportuojant suyra, plyšta, neatlaiko siuntos svorio, žinoma, kad siunta gali nukentėti, pasimesti jos turinys. Taip pat ji dar gali pažeisti kitas siuntas.
