Jo teigimu, maisto kokybės problemos kyaa visoje ES, o su tokia problema susiduria ne tik Lietuva.
Diskriminacijos neįžvelgia
Eurokomisaras pabrėžė, kad kol kas nėra duomenų, kurie įrodytų, jog prastesnė maisto kokybė yra tik tam tikrų šalių problema.
„Kol kas rezultatai rodo, kad problemos yra visoje ES. Negalime daryti išvados, kad yra kažkokia diskriminacija tarp naujųjų ir senųjų ES šalių.
Štai latviai išvis teigė neturintys problemos su maisto kokybe, žinoma, gal skyrėsi tyrimas ir panašiai, bet kaip tai paaiškinsite? Latvija taip pat nauja ES šalis“, - apie maisto produktų skirtumus ES kalbėjo eurokomisaras.
Jo teigimu, tai nėra Lietuvos vartotojų diskriminavimas, kaip suformuota Seimo nutarime. „Tai visuotinė problema visose šalyse: Vokietijoje, Belgijoje, Maltoje, Portugalijoje ir kitose“, - sakė V.P.Andriukaitis ir pridūrė, kad Lietuva negali sakyti, kad Vokietijoje yra pirmarūšiai gaminiai, maisto produktai, o Lietuvoje – antrarūšiai.
„Tikrai nepritariu, kad ES yra kažkokia linija“, - patvirtino jis, nes, anot jo, tokie maisto tyrimai buvo atlikti visose 28 ES šalyse.
Skirtinga sudėtis nereškia, kad produktas nesaugus
Eurokomisaras griežtai pasisakė ir dėl maisto kokybės. Anot jo, skirtinga gaminių sudėtis ES nereiškia, kad maistas nesaugus ar negalimas vartoti.
Europos Komisija taip pat įžvelgė, kad yra problemų, susijusių su pačia gamybos industrija, mat ji produktų kokybės pokyčius turėtų savo vartotojams pristatyti aiškiau ir skaidriau.
„Dalis industrijos cukrų keičia saldikliais, bet tai iškėlė problemą, kad gaminio skonis pasikeičia, žinoma, keičiasi ir kaina. Tai sukelia kitą problema, žmonės yra neinformuoti, jie nežino, jie mano, kad skonis pasikeitė, o kokybė suprastėjo. Mano darbas, kad industrijos mažintų cukraus kiekį maiste, nes vaikai sega diabetu.
Tiesa, čia mes susiduriame su skonių problema, kuri iškart atsiliepia rinkoje. Juk kokybė nepriklauso nuo skonio. Visuomenė turėjo būti apie tai informuota, kad gali keistis kompozicija ir maisto skoniai“, - pasakojo V.P.Andriukaitis ir pripažino, kad kad laikui bėgant maisto kokybė žmogaus sveikatai daro didelę įtaką.
Naujų teisės aktų patarė vengti
Europarlamentaras pabrėžė, kad naujų teisės aktų, kurie galėtų užpildyti maisto produktų kokybinę spragą – nereikia.
„Tik kyla klausimas, ar nereikės aktų papildymų. Gali būti, kad jie galėtų būti nutaikomi į segmentinius ir horizontalius įstatymus. Tai tik pradinių diskusijų peržvalga. Viskas paaiškės, kai turėsime daugiau duomenų“,- pabrėžė jis.
V.P.Andriukaitis taip pat išdavė, kad ES tyrimų centro prašys, jog visų šalių tyrimus jis pagrįstų bendrosiomis metodologijomis.
„Prašysime laboratorijos iki šių metų gruodžio mėnesio parengti tarpinį raportą, naudojant tą metodologiją. Mūsų nuomone, tikėtina, kad galutiniai rezultatai ir vertinimo sistemos pataisymai bus užbaigti 2019 m. pabaigoje“, – sakė V. P.Andriukaitis.
Savo išvadą pateiks laiku
Laikinosios komisijos dėl maisto produktų tyrimo pirmininkė Guoda Burokienė sakė iš dalies besidžiaugianti Europos Komisijos išvadomis, jog problema ne tik Lietuvoje.
„Problema nedingo, ji yra ir buvo, žinoma, nuostabu išgirsti, kad Latvijoje problemos nėra. Ką tirti Lietuvoje, tikrai liko. Juk, kad produktai yra kitokie, tai pripažino ir Europos Komisija“, – sakė G.Burokienė.
Specialistė pabrėžė, kad savo išvadą komisija pateiks, kaip ir planavo, kovo mėnesį.
„Gaila, kad ES apie šią problemą žinodama jau 2015-aisiais, tik 2017 metų kovo mėnesį suformulavo užduotį, o išvadą pateiks tik 2019 metais. Lietuva gali reikalauti tokios pačios kokybės kaip ir visos kitos ES šalys“, – pasakojo G.Burokienė.
Užfiksuoti skirtumai
Po to, kai laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija, Seimas dar spalį sudarė komisiją, kuri turėjo aiškintis, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai.
Tyrimą planuojama baigti iki kovo 10-osios.
Tiriant konkrečius skirtumus tarp Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų produktų, nustatyta, kad, sausainiai „Milka Choco cookies“ su pieninio šokolado gabalėliais Vokietijoje parduodami su 35 proc. šokolado gabalėliais, o Lietuvoje – su 32 proc. šokolado gabalėliais.
Šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“, kuri parduodama Vokietijoje, yra cukraus, o Lietuvoje arbatos sudėtį sudaro cukrus, fruktozė, steviolio glikozidas. 14 nuotr. Bulvių traškučiuose „Lays salted“ Vokietijoje sudėtyje yra saulėgrąžų aliejaus, o Lietuvoje – palmių ir saulėgrąžų.
Bulvių traškučiuose „Lays salted“ Vokietijoje sudėtyje yra saulėgrąžų aliejaus, o Lietuvoje - palmių ir saulėgrąžų.
Juodojoje arbatoje „Lipton Yellow Label tea“ Vokietijoje nėra kvapiųjų medžiagų, o Lietuvoje yra.
Skiriasi ir „Nutella“ su lazdynų riešutais, Vokietijoje parduodamoje prekėje yra 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje – 6,6 proc. nugriebto pieno ir išrūgų miltelių. O štai tirpiojoje kavoje „Nestle Nescafe gold“, kuri yra parduodama Vokietijoje, kofeino kiekis reikšmingai skiriasi nuo parduodamos Lietuvoje.
Iš 33 atrinktų tyrimui produktų šeši buvo gyvūninės kilmės, o kiti - 27 negyvūninės kilmės.
Buvo tirti 5 sausų pusryčių pakuotės, kava, arbata, kakava – 7 kompanijos pakuotės, sausainiai, šokoladai – 5 rūšys, gaivieji gėrimai – 4, majonezai, padažai – 3 įmonių produkcija, bulvių traškučiai, kūdikių maistas ir šokoladinis kremas – po 1 prekę.
Produktai tyrimui buvo atrinkti Vilniuje ir Berlyne ir lyginti laboratorijose Lietuvoje.
