Tai bent pasistengė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) – šįmet įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms savo svetainėje paskelbė visą šūsnį skaidrių, kuriose nurodyta, kas nuo 2017-ųjų uždrausta.
Daugelio kavinių ir restoranų savininkai stvėrėsi už galvos, nes įstatyme aiškiai nurodyta, kad viešojo maitinimo įstaigose nuo 20 valandos (o sekmadieniais – nuo 15 val.) galima pardavinėti tik pilstomus alkoholinius gėrimus ir tik užtikrinant jų vartojimą vietoje.
Pripilti alaus į bokalą nesunku. Šliūkštelėti degtinės ar kokio tauresnio stipraus gėrimo į stikliuką arba taurę – taip pat. Tačiau dėl vyno ar šampano kilo sumaištis, nes dažniausiai šie gėrimai parduodami buteliuose. Tad ar jie pilstomi, ar ne?
Vienų restoranų šeimininkai nusprendė kelias dienas pardavinėti vyną tik taurėmis, kol sulauks aiškios prievaizdų pozicijos. Kiti numojo ranka ir liepė padavėjams nešioti butelius – jei jau nubaus, ką darysi.
Jau kilo ir konfliktų
Restoranų tinklo „Fortas“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius pripažino, kad pirmosios šių metų dienos sukėlė daug galvos skausmo.
„Kreipėmės į NTAKD ir paprašėme išaiškinti, ar galima nunešti klientams jų pageidaujamo vyno butelį, kaip reikia jį patiekti.
Pagaliau sulaukėme atsakymo, kad atidarius butelį reikia gėrimo įpilti į taures ir tuomet galima likusį palikti ant stalo, o paskui papildyti galės tiek padavėjai, tiek patys klientai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo K.Markevičius.
Tinklo atstovams NTAKD specialistai nurodė, jog svarbiausia, kad nurodytomis valandomis klientai negalėtų iš restorano išsinešti nei atidaryto, nei uždaryto butelio su bet kokiu alkoholiniu gėrimu. Kitaip tariant, jei jau užsisakei, būk malonus ir viską išgerti – iki dugno.
„Dėl tokios tvarkos jau turėjome konfliktų. Viename iš restoranų buvo švenčiamos vestuvės, o pokyliui pasibaigus klientai norėjo išsinešti nepabaigtus gėrimus, už kuriuos buvo sumokėję.
Deja, teko įtikinti, jog tai būtų įstatymo pažeidimas, nes vakaras jau buvo vėlokas. Pasiūlėme jiems ateiti kitą dieną ir viską pasiimti“, – pasakojo „Forto“ tinklo atstovas.
Ką daryti su šampanu?
Alkoholinių gėrimų gamyba ir platinimu užsiimančios bendrovės „Vilniaus degtinė“ užsakovai – kavinės bei restoranai – įmonę irgi užpylė klausimais reikalaudami patarimo, kaip elgtis.
„Atsiverčiau įstatymą ir iš pradžių nepatikėjau – ten griežtai nurodyta, kad atitinkamomis valandomis galima pardavinėti tik išpilstytus gėrimus.
Draudimas suformuluotas visiškai aiškiai.
NTAKD mums irgi patvirtino, kad gėrimai turi būtų išpilstyti. Gerai, dėl vyno – dar kaip nors.
Bet ką daryti su šampanu, nes jis visuomet užsakomas tik buteliais ir jie laikomi ant stalo?“ – stebėjosi „Vilniaus degtinės“ valdybos narys Kęstutis Dapkevičius.
Nurodė viską išpilstyti
Ką daryti, jei vynui (pavyzdžiui, baltajam) reikia ledo, – ar padavėjas turi įpilti po taurę, po to kibirėlį su vynu nusinešti, o papildyti taures tik klientams paprašius?
Kaip patiekti šampaną ar kitokius putojančius gėrimus, kurie visada parduodami tik buteliais?
Tokius klausimus „Lietuvos rytas“ pateikė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui.
Šios institucijos Stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Žala neslėpė, kad dėl to paties kreipėsi jau daugybė ūkio subjektų, norinčių išsiaiškinti, kaip jiems elgtis.
„Departamentas kaip vieną iš būdų rekomendavo alkoholinius gėrimus išpilstyti į stiklines, bokalus, taures, grafinus, o klientui užsisakius visą butelį, įmonės barmenui jį aptarnauti prie stalelio išpilstant alkoholinį gėrimą.
Tokia rekomendacija buvo pateikta atsižvelgiant į tai, kad daugelis pažeidimų padaromi parduodant atidarytas alkoholinių gėrimų gamyklines pakuotes (imituojant alkoholinio gėrimo išpilstymą, kai išpilstoma tik keletas mililitrų arba visai neišpilstoma), tačiau nesiimant efektyvių priemonių užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje“, – raštu paaiškino J.Žala.
Anot departamento specialisto, ūkio subjektai neturėtų apsiriboti vien NTAKD rekomendacija – jie turi teisę pasirinkti ir kitą būdą, kuris užtikrintų įstatymo nuostatos įgyvendinimą.
J.Žalos teigimu, NTAKD pasisako už kultūringą ir tradicijas bei etiketą atitinkantį aptarnavimą viešojo maitinimo vietoje, tačiau piktnaudžiavimų netoleruos.
Beje, sankcijos gresia nemenkos: jei draudžiamomis valandomis iš restorano bus išneštas svaigalų butelis, darbuotojams gali būti skirtos 20–30 eurų (pakartotinai nusižengus – 30–300 eurų), įmonei – 144–579 (579–1448), o prasikaltusiam klientui – 14–30 (30–90) eurų siekiančios baudos.
Neaišku, kaip elgtis
Tačiau vis tiek lieka iki galo neaišku, ar vyną galima pardavinėti buteliais, kaip NTAKD nurodė restoranų atstovams, ar vis dėlto geriau pilstyti į taures, dekanterius ar grafinus, kaip rašoma atsakyme „Lietuvos rytui“.
„Vilniaus degtinės“ teisininko K.Dapkevičiaus nuomone, dabar svarbiausia, kokie bus praktiniai įstatymo įgyvendinimo veiksmai.
Pavyzdžiui, kaip elgsis tikrintojai išvydę ant vakarieniaujančių klientų stalo visą butelį.
„NTAKD turi visas galias arba bausti, arba ne. O kaip jomis pasinaudos, paaiškės laikui bėgant“, – svarstė teisininkas.
„Forto“ tinklo atstovo K.Markevičiaus teigimu, prievaizdai turėjo iš anksto išaiškinti ir restoranų darbuotojams, ir visuomenei, kaip reikės elgtis, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai. Tačiau aiškios jų pozicijos labiausiai ir stinga.
Pasirašė, o dabar piktinasi
Ne mažesnė sumaištis kilo ir dėl šįmet įsigaliojusio visuotinio alkoholio reklamos draudimo. Kai užsieninių žurnalų platintojai patys pradėjo plėšyti iš jų puslapius su svaigalų reklama, tuo pasipiktino net prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Manau, kad šis faktas gėdingas, jis primena viduramžius ir daro didžiulę reputacinę gėdą“, – išrėžė šalies vadovė. Tiesa, ne kas kitas, o ji pati pasirašė Seimo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.
O šiame teisės akte aiškiai nurodyta, kad alkoholio reklama Lietuvoje yra uždrausta.
Teko išdraskyti puslapius
„Dar praėjusių metų spalį kreipėmės į NTAKD ir klausėme, ką mums daryti, nes užsienio leidiniuose tokia reklama yra.
Lapkritį gavome atsakymą, kad ūkio subjektai, vykdantys žurnalų, laikraščių ir kitokių spaudos leidinių leidybą ar platinimą, turi užtikrinti įstatymo reikalavimo laikymąsi.
Jokių išimčių nėra“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo žurnalų platinimo įmonės „Press Express“ direktorius Vigintas Bartaševičius.
Todėl šįmet kai kurie pirkėjai ir prenumeratoriai gavo užsieninius žurnalus su išplėštais puslapiais ar užklijuotomis reklamomis.
Sukėlė pajuokų bangą
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga feisbuke paskelbė žurnalų neplėšantis, o būtent patys platintojai neva ėmęsi veiksmų, kurie šalį daro pajuokos objektu.
NTAKD direktorės pavaduotoja Gražina Belian irgi svarstė, kad leidinių pardavėjams pristigo noro civilizuotai išspręsti problemą.
Tačiau peršamas „civilizuotas“ būdas kelia dar daugiau pašaipų.
„G.Belian pasiūlė susitarti su leidėjais, kad jie spausdintų Lietuvos rinkai tiražą be reklamos. Tai reikštų 20–30 egzempliorių iš 20 tūkstančių.
Jeigu mes kreiptumės su prašymu išspausdinti tokį tiražą, nežinau, kuo mus palaikytų“, – pečiais gūžčiojo V.Bartaševičius.
Sujudo ir valdantieji
Kilus skandalui pėdas pradėjo mėtyti patys valdantieji.
Antai valstiečių vedlys, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis puolė aiškinti, kad už svaigalų reklamą užsieniniuose leidiniuose niekas nebaus, o per parlamento pavasario sesiją įstatymas bus pakoreguotas.
Tačiau R.Karbauskis nėra įstatymo vykdymą prižiūrinti institucija, tad tokiais pažadais verslininkai vargu ar patikės.
Kita vertus, A.Veryga užsiminė, kad jau vyksta diskusijos, kaip padaryti išimtį leidiniams, kurių tikslinė rinka yra Europa ar visas pasaulis, o ne vien Lietuva.
„Tik tai neturėtų tapti pretekstu reklamos draudimo atšaukimui arba Lietuvos leidėjų diskriminavimui“, – perspėjo sveikatos apsaugos ministras.
Tačiau kas, jei ne diskriminavimas, galėtų būti numatomos sukurti nevienodos sąlygos?
Kur pasisuksi, laukia teisinės minos
„Sorainen“ teisininko Igno Motiejūno teigimu, tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymų gali kilti teisinė kolizija.
Mat greitai Bendrijoje turėtų būti priimti teisės aktai, įpareigojantys prekybininkus parduoti savo produkciją visiems ES vartotojams neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą.
„Tokiu atveju ateityje ES leidėjai negalės atsisakyti prekiauti žurnalais tam tikros valstybės vartotojams. Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, jiems grėstų bauda dėl alkoholio reklamos. Susiklostytų kuriozinė padėtis, kai leidėjui pačiam reikėtų lipdyti lipdukus ant atitinkamų leidinių, kurie būtų išsiunčiami Lietuvos vartotojams“, – kalbėjo I.Motiejūnas.
Pasak teisininko, problemų kiltų ir tuo atveju, jeigu užsienio leidiniams būtų daromos išimtys ir leidžiama platinti alkoholio reklamą. Tokį siūlymą pateikė Seimo konservatorių atstovai. Projekte numatoma, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus importuotuose leidiniuose užsienio kalba, kurio leidėjas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo.
„Akivaizdu, kad tarptautiniu mastu platinamas leidinys turėtų pakankamai svarių pranašumų prieš vietinę spaudą.Nors abu leidiniai būtų prieinami Lietuvos visuomenei ir parduodami šioje teritorijoje, tarptautiniuose leidiniuose būtų galima skelbti alkoholio reklamą sukuriant diskriminaciją Lietuvos leidėjams ir skirtingas konkurencines sąlygas rinkoje“, – aiškino „Sorainen“ atstovas.
Tarptautiniai alkoholio gamintojai galėtų užsienyje išleisti specializuotus leidinius apie savo produkciją ir taip toliau reklamuoti savo produkciją Lietuvoje. Tokiu atveju kyla klausimas, ar iš tiesų būtų pasiektas įstatyme numatytas tikslas riboti alkoholio reklamos prieinamumą.
Anot I.Motiejūno, klausimų kyla ne tik dėl spausdintų leidinių, bet ir dėl užsienio naujienų portalų ar skaitmeninių leidinių, kuriuose galima išvysti alkoholio reklamą.
Vartotojai vis vien galės pasiekti šį turinį, o jeigu užsienio interneto svetainės būtų blokuojamos, tai pažeistų asmenų teisės ieškoti, gauti ir rinkti informaciją proporcingumą.
