Išvykos po Halę turgų gidė Orinta Labutytė, ant turgaus laiptų laukdama vėluojančių turistų, prasitaria, kad Halę paversti turistams patraukliu objektu buvo bandoma jau prieš trejetą metų, bet tąkart nepavyko.
Per tą laiką Halės turgus tapo nebeatpažįstamas, smarkiai pasikeitė, todėl darkart nutarta grįžti prie buvusių planų ir šįkart kliūčių nesulaukta.
Pirmieji prekeiviai – žydai
Halės turgaus statyba buvo pradėta 1904-aisiais, o 1906 metais baigtas statyti pagrindinis turgaus pastatas. Šio pastato autorius – Vaclovas Michnevičius, garsus Žemaičių plento statytojas.
Tuo metu Halės turgus buvo moderniausias statinys tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje, nes jame buvo pagalvota apie viską: elektros tiekimą, šildymą, vėdinimą ir vandentiekį.
Halės turguje sekmadieniais daugiausia prekiavo žydai.
„Žydų prekeivių buvo 118, o krikščionių – vos 18“, – pasakojo O.Labutytė. Tačiau krikščionys nebuvo nuskriausti, pasiimdavo savo dalį, mat žydai negalėjo prekiauti kiauliena.
Pats turgaus pavadinimas – Halė – prigijo tik 1916-aisiais, kai 1915 metais vokiečiai užėmė Vilnių. Būtent dėl vokiškos tvarkos šis turgus ir pradėtas vadinti Markthale.
Jau tais laikais turguje siautė sukčiai ir prisigalvodavo įvairiausių būdų, kaip apgauti turgaus prekeivius.
Tokių yra ir dabar, o viena žymiausių – ponia Vladislova, buvusi rusų kalbos mokytoja. „Ji valstybei dabar skolinga apie 400 tūkst. eurų, kurie susikaupė dėl gautų baudų už alkoholio ir tabako kontrabandą“, – aiškino O.Labutytė.
Vadina turgaus įžymybe
Tik įėjus į vidų su gide iškart pasukame į kairę ir ten sutinkame už prekystalio stovinčią Jeleną.
Moteris – tikra žvaigždė Halės turguje, mat spaudžia ir maišo pačias skaniausias ir sveikiausias sultis iš vaisių ir įvairiausių žolelių.
Tik mums priėjus Jelena jau vardija, kokių kokteilių visiems pritaisė: „Čia su ananasais, obuoliais, citrinomis ir apelsinais – jie gerina imunitetą.“
Jelena Halės turguje sultis spaudžia jau 11 metų.
„Užsieniečiai dažniausiai prašo saldžių kokteilių, tada maišome bananus su apelsinais“, – pasakojo moteris, o gidė pridūrė, kad apie Jeleną ir jos spaudžiamas sultis rašė net Japonijos spauda.
Šiuo metu populiariausios sultys – nuo peršalimo. „Su imbierais, želmenimis, bet morkų ir burokėlių Lietuvoje yra perkamiausios.
Tai tikras lietuviškas hitas“, – juokėsi Jelena.
Moteris dažnai atėjusiems klientams sulčių kokteilius parenka ir pagal tam tikrus negalavimus ar ligas: „Ką išrašau, tą žmonės ir geria. Jie manimi pasitiki.“
Beigelių idėja – iš Niujorko
Kita stotelė – beigeliai. Gidė vedasi arčiau Halės turguje įrengtos kavinukės „Beigelistai“ ir papasakoja apie į Lietuvą grąžintą maistą – žydiškus beigelius.
„Tai traški bandelė, kuri prieš ją kepant yra plikoma“, – paaiškino gidė. Beigeliai buvo pradėti kepti dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje maždaug XVI amžiuje.
Kone visi turistai žino, kas tai per skanėstas, tačiau niekada nebuvo pagalvoję, kad jie pradėti kepti būtent LDK.
Halės turguje esančios krautuvėlės įkūrėja Nomeda sumanymą gaminti beigelius į Lietuvą parsivežė iš Niujorko.
Per savaitgalį parduoda kelis šimtus beigelių, kurie gali būti įvairiausių skonių: nuo desertinių su medumi ir riešutų sviestu iki beigelių su lašiša ar kiauliena.
Midų perka lauktuvėms
Įeiname ir į nedidelę krautuvėlę „Roots“, čia už prekystalio stovi dvi moterys – Redita ir jos mama Lolita. Moterys čia prekiauja sūriu, medumi, midumi ir vynu, o visi produktai – griežtai tik lietuviški.
„Pati mėgstu natūralius kokybiškus gaminius, kurių buvo galima rasti ne vienoje vietoje, todėl taip ir kilo idėja – surinkti visus gaminius ir pasiūlyti juos vienoje krautuvėje“, – apie verslo pradžią pasakojo Redita.
Jos krautuvėje galima rasti įvairiausių ir įdomiausių produktų: pienių midaus, kadagių vyno, kastinio, sausainių su rožiniais pipirais, medaus su vaisiais.
Šiuo metu krautuvei produkciją tiekia 10 ūkininkų – pieno produktų ir midaus gamintojai bei galybė vyndarių.
„Tai nėra produkcija kiekvienam, tačiau mes orientuojamės į įdomesnius, gurmaniškus gaminius.
Norime, kad Lietuva būtų ne tik cepelinų kraštas, – sakė parduotuvės savininkė. – Užsieniečiams midus labai patinka, jis labai populiarus.“
Jie perka ne po vieną butelį ir vežasi midų lauktuvių.
Išskirtiniai mėsos gaminiai
Galiausiai turistinę kelionę po Halės turgų baigiame pas poną Valerą, kuris prekiauja rūkytais ir sūdytais mėsos gaminiais. Jie išsiskiria tuo, kad Valera tokiu būdu tęsia savo žmonos giminės tradiciją, o pas jį ant prekystalio galima rasti net rūkytą kiaulės liežuvį.
„Kasryt važiuoju prieš darbą į cechą, pasiimu produkciją ir šviežią atsivežu į turgų“, – pasakojo pardavėjas, pasigyręs, kad kitose krautuvėse tokių mėsos gaminių kaip jo nepamatysime.
„Dauguma nenori žaisti, nes gerai pagaminti reikia kantrybės ir laiko. Pavyzdžiui, kartą su žmona dviese ruošėme karką, tai sakiau, kad ją pardavinėsiu ne po 9 eurus, o po 18. Kai pats pabandai, pamatai, kiek darbo reikia įdėti, kad gerai pavyktų“, – aiškino Valera.
