Geriausia rinktis vietinių produkciją
Pradėjus planuoti pokyčius, susijusius su maistu, galvoje dažniausiai iškyla draudžiami produktai: saldumynai, greitas maistas, riebūs patiekalai ir pan. Mitybos specialistai siūlo keisti požiūrį ir galvoti apie tai, kas galima – daržovės, liesa mėsa, vaisiai, žuvis. Pastaroji turėtų atsirasti ant stalo bent du–tris kartus per savaitę: valgant daugiau žuvies sumažėja insulto tikimybė, joje yra medžiagų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje bei pavojų susirgti Alzheimerio liga, reguliuojančių kraujospūdį, malšinančių galvos ir sąnarių skausmus, užkertančių kelią diabetui. Žuvis turi įtakos protiniam vystymuisi, intelekto koeficientui bei gerina regėjimą.
Siekiant valgyti ne tik sveikiau ir ekologiškiau, rekomenduojama rinktis vietines žuvies rūšis. Lietuvoje yra daug tvenkinių ir kitų vandens šaltinių, todėl tai padaryti gana lengva. Vienas pastarųjų metų atradimas – juodažiočiai grundalai, kurių gausu Baltijos jūros priekrantėje. Nors ši žuvis, specialistų teigimu, yra invazinė, ji yra vertinga maistingumo požiūriu. Remiantis Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto mokslininkų dr. G. Garmienės ir dr. R. Narkevičiaus atlikto tyrimo duomenimis, ši rūšis turi daugiau baltymų nei Baltijos jūroje sužvejojamos menkės ar plekšnės. Atlikus tyrimus dėl teršalų paaiškėjo, kad ši žuvis visiškai saugi vartoti. Juodažiotis grundalas yra neriebi žuvis: bendras riebalų kiekis joje nėra didelis, tačiau pastarieji yra vertingi dėl juose esančių omega 9 ir omega 3 riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats negamina ir kurių mums nuolat trūksta.
Iš juodažiočių grundalų galima gaminti konservus, šias žuvis galima rūkyti, vytinti, sūdyti. Namų sąlygomis jos galėtų būti kepamos, vytinamos, troškinamos, iš jų galėtų būti verdama žuvienė. Šios rūšies natūralaus paplitimo arealas apima Juodąją, Kaspijos bei Azovo jūras, tad šių teritorijų virtuvės gali tapti puikiu įkvėpimu išbandyti naujus receptus.
Jūros ekosistemos balansui palaikyti – parama
Juodažiočiai grundalai vis dar menkai pažįstama žuvis lietuviams. Šalyje nėra susiformavusių grundalų vartojimo ir perdirbimo tradicijų, todėl žvejai verslininkai skundžiasi rinkų šioms žuvims stoka. Žuvų perdirbimo įmonės nenori imtis perdirbti grundalų ir šiuo metu negali supirkti didesnio jų kiekio. Dėl šios priežasties stengiamasi įvairiais būdais populiarinti jų valgymą – pvz., Palangoje gegužės mėnesį vyksta Grundalinės, per jas rengiamas skaniausios žuvienės konkursas bei grundalų gaudymo varžybos.
„Prie jūros ekosistemos subalansavimo prisideda ir Žemės ūkio ministerija. Šiuo metu įgyvendinamos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos paramos priemonės numato ne tik galimybes skatinti grundalų populiacijos valdymo problemos sprendimą, bet ir pasinaudoti šiuo vertingu ištekliumi didinant žvejybos įmonių konkurencingumą ir gyvybingumą. Kartu skatiname mokslininkų ir žvejų keitimąsi žiniomis, sprendžiant aktualias žvejybos sektoriaus problemas, pvz., galima gauti finansavimą moksliniams tyrimams, skirtiems grundalų populiacijai valdyti“, – teigia viceministras Artūras Bogdanovas.
Anot viceministro, dalyvaujant skirtingų programų priemonėse verslinės žvejybos įmonės gali gauti paramą veikloms, skirtoms sugautų žuvų pridėtinei vertei didinti, pvz., perdirbant, vykdant rinkodarą ar tiesioginę prekybą. Finansinė parama gali būti skirta ir veikloms, susijusioms su nepageidaujamos priegaudos panaudojimu. Galima gauti paramą įrangai ar įrankiams, siekiant išvengti nepageidaujamos priegaudos, ją mažinant bei tvarkant. Pagal šią priemonę žvejai gali gauti finansavimą gaudyklėms, specialiai pritaikytoms grundalams gaudyti. Tokiems projektams gali būti suteikiamas iki 80 proc. išlaidų finansavimas (kai projektą įgyvendina pareiškėjas, vykdantis priekrantės žvejybą).
Daugiau informacijos apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. paramos programą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt ir www.nma.lt).
