Milžiniškomis baudomis įbauginti verslininkai nebežino, ką daryti Išgąstis. Milžiniškų baudų įbauginti verslininkai svarsto, ar bendradarbiauti su konkurentais nuo šiol draudžiama

Kelių tiesėjai ar statybų bendrovės, dalyvaudamos konkursuose, vis dažniau suvienija pajėgas ir sudaro jungtinės veiklos sutartis. Bet dabar būtent jos daugeliui įvarė nerimo, nes tapo neaišku, ar tai legalu.

Jungtinės veiklos sutartys itin dažnos statybų sektoriuje, tačiau milžiniška bauda gąsdina ir kitų sričių bendroves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jungtinės veiklos sutartys itin dažnos statybų sektoriuje, tačiau milžiniška bauda gąsdina ir kitų sričių bendroves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 D.Švirinas 
 D.Švirinas 
 D.Gedvilas
 D.Gedvilas
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“

2018-01-19 12:18, atnaujinta 2018-01-19 12:48

Baigiantis 2017-iesiems Konkurencijos taryba (KT) kirto iš peties – bendrovėms Panevėžio statybos trestui (PST) ir „Irdaiva“ paskirtos milžiniškos baudos.

Priežastis – šios įmonės, dalyvaudamos Vilniaus vystymo kompanijos 2013–2015 metais paskelbtuose 24 viešuosiuose pirkimuose, sudarė jungtinės veiklos sutartis. KT nuomone, bendrovės galėjo teikti paraiškas savarankiškai, tačiau nusprendė nekonkuruoti ir taip nusižengė įstatymams.

„Irdaivai“ buvo paskirta beveik 3,686 mln., o PST – net 8,513 mln. eurų bauda.

Abi bendrovės jau kreipėsi į teismą ir užginčijo KT sprendimą.

Kaip investuotojams išplatintame rašte teigė PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius, pati Konkurencijos taryba pripažino, kad veikdama savarankiškai įmonė nebūtų galėjusi peržengti kvalifikacinės atrankos etapo.

„PST laikosi pozicijos, kad bendradarbiavimas, sudaręs prielaidą bendrovei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuriuose ji kitu atveju nebūtų dalyvavusi, negali būti kvalifikuojamas kaip susitarimas, sudarytas konkurencijos ribojimo tikslais“, – teigė įmonės vadovas.

Tą patį tvirtino ir „Irdaivos“ generalinis direktorius Vitas Lopinys: „Nemanome, kad esame nusižengę įstatymams ar verslo logikai. O Konkurencijos tarybos sprendimas su ja prasilenkia.“

Vertino tik formaliai

Pasak KT atstovės Ritos Karpuvienės, statybų įmonės buvo nubaustos dėl to, kad viešuosiuose pirkimuose nusprendė nekonkuruoti.

„Irdaiva“ ir PST sudarė jungtinės veiklos sutartis, kuriose numatė, kad laimėjimo atveju abi įmonės gautų tam tikrą darbų ir pajamų už juos dalį, – priešingai nei būtų buvę konkurencijos sąlygomis ir bendrovėms teikiant atskirus pasiūlymus“, – aiškino R.Karpuvienė.

Tačiau pačios įmonės tvirtino, kad jungtis jos buvo verčiamos dėl viešųjų pirkimų sąlygų.

Mat jose buvo numatyti gana žemi kvalifikaciniai reikalavimai, tačiau atrinkus tris pretendentus, kurie galėjo siūlyti kainas, jie jau buvo kitokie.

„Pirmiausia, dvi įmonės, sudariusios jungtinės veiklos sutartį, niekaip negalėjo apriboti konkurencijos, nes ekonominius pasiūlymus turėjo teikti trys tiekėjai.

Antra, KT vertino tik tai, ar abi bendrovės atskirai atitinka konkurso sąlygas.

Taip, formaliai jos atitinka, tačiau reikia atsižvelgti, ar jos pavieniui galėtų ne tik laimėti konkursą, bet ir įgyvendinti projektą.

Pavyzdžiui, pagal darbų specifiką ir terminus „Irdaiva“ nebūtų pajėgi viena jų įvykdyti.

Ši įmonė netgi neturi kai kurių specialybių darbuotojų, kurie buvo reikalingi“, – aiškino teisės paslaugų įmonės partneris advokatas Daivis Švirinas.

Ekspertų išvada neįtikino

Pasak „Irdaivos“ vadovo, viena įmonė net fiziškai nebūtų galėjusi atlikti darbų, nes daugiausia tai buvo mokyklų atnaujinimas.

„Buvo neaišku dėl finansavimo, todėl nežinojome tikslios darbų pradžios.

Prisidėjo ir tai, kad reikia taikytis prie pačių mokyklų darbo grafiko.

Vieni mes neturėjome tiek pajėgumų, kad vienu metu galėtume imtis visų projektų, nes juk dirbame dar ir kitur.

Tačiau į šiuos argumentus nebuvo atsižvelgta“, – aiškino V.Lopinys.

Konkurencijos prievaizdams nagrinėjant šį atvejį taikiklyje atsidūrusios įmonės pasitelkė ir ekspertus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) specialistai vertino, ar „Irdaiva“ laimėjimo atveju būtų galėjusi įvykdyti projektus savarankiškai.

„Buvo skaičiuojami darbai, turimi specialistai, terminai.

Išvada aiški – net gavusi užsakymą vienam objektui, o jau nekalbant apie 24, ši įmonė negalėjo darbų atlikti savo pajėgomis“, – sakė VGTU profesorius Sigitas Mitkus.

Ar į ekspertizės rezultatus buvo atsižvelgta? Pasak KT atstovės R.Karpuvienės, taryba vertino visus ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus bei kitus dokumentus, tačiau tai nesudarė pagrindo keisti tyrimo išvadas.

Svarbi teismo nutartis

Sprendimą apie rekordinę statybų sektoriuje baudą KT paskelbė pernai gruodžio 21 dieną. Tačiau gruodžio 27-osios neskundžiama Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis nubaustų įmonių teisininkams įteikė nemenką kozirį.

Teismas nagrinėjo bylą dėl tos pačios Vilniaus vystymo kompanijos skelbto konkurso darbams sostinės Centro poliklinikoje atlikti. Išvadoje aiškiai paskelbta, kad užsakovo taikoma kvalifikacinės atrankos procedūra vertė tiekėjus kooperuotis.

„Šioje byloje nagrinėtos pirkimo sąlygos yra tokios pat, dėl kurių aiškinosi Konkurencijos taryba.

Tačiau Lietuvos aukščiausiasis teismas aiškiai pareiškė, kad žemi kvalifikacinės atrankos kriterijai be jokių maksimalių verčių tiekėjus verčia dirbtinai jungtis. Manau, kad toks argumentas yra itin svarbus.

Kita vertus, KT sprendimas yra nukrypimas nuo praktikos, kurią formuoja Europos Komisija.

Pagal ES gaires įmonės gali bendradarbiauti ir teikti bendras paraiškas, kai tai yra būtina.

Kitaip tariant, kai negali savarankiškai atlikti perkamų darbų“, – sakė „Sorainen“ partneris D.Švirinas.

Nebežino, ką daryti

Verslininkų bylinėjimasis su Konkurencijos taryba, kaip rodo patirtis, greičiausiai užtruks ne vienus metus.

Tačiau anksčiau didelės baudos būdavo išrašomos už akivaizdžius kartelinius susitarimus ir nubaustos įmonės geriausiu atveju jas sugebėdavo tik sumažinti, o dabar ginčijamasi, ar tokios sankcijos išvis gali būti taikomos.

Tuo metu viešuosiuose pirkimuose ir konkursuose dalyvaujančios bendrovės jaučiasi lyg tarp žemės ir dangaus, nes nebeaišku, ar galima sudaryti jungtinės veiklos sutartis, ar nuo šiol Lietuvoje tai draudžiama.

Negana to, KT turi teisę persvarstyti sandorius, sudarytus per pastaruosius penkerius metus, todėl neaišku, ar sankcijos neatsivys ir kitų bendrovių.

„Jungtinės veiklos sutartys pastaraisiais metais labai dažnai sudaromos tiek statybų, tiek kelių tiesimo sektoriuose. Tai visiškai normalu ir legalu. Bet po tokio KT sprendimo įmonės nebežino, ar jos gali bendrai teikti paraiškas.

Ar galima bendradarbiauti dalyvaujant konkursuose, ar ne?

Galbūt ir pačios perkančiosios organizacijos turėtų keisti sąlygas bei kriterijus? Tokių klausimų kilo daugeliui“, – neslėpė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Pasak jo, bus mėginama su tokį sprendimą priėmusios KT atstovais susitikti, kad jie pateiktų daugiau argumentų ir paaiškintų, kaip reikia elgtis ateityje.

Teisininko D.Švirino nuomone, PST ir „Irdaivos“ ginčai su konkurencijos prižiūrėtojais yra svarbūs ir kitiems verslo sektoriams, nes jungtinės veiklos sutartys dažnos ne tik tarp statybų arba kelių tiesimo, bet ir informacinių technologijų, medicinos įmonių.

„Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2014–2016 metais net 34 proc. tiekėjų, su kuriais viešuosiuose pirkimuose buvo pasirašytos sutartys, buvo ūkio subjektų grupės. Tad nenuostabu, kad KT nutarimas kelia nerimo daugeliui skirtingų sričių bendrovių“, – teigė „Sorainen“ partneris.

Skaičiai ir faktai

Metinė statybų rinka Lietuvoje vertinama apie pusantro milijardo eurų.

Jungtinės veiklos sutartis sudariusioms įmonėms atitenka apie trečdalį užsakymų.

Tad iš esmės kas trečias euras statybose uždirbamas būtent naudojant tokias sutartis.

Teismo procesas gali trukti labai ilgai

Ignas Vėgėlė

ES teisės profesorius, Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas

„Tam tikrais atvejais jungtinės veiklos sutartis, kaip ir bet kokia kitokia civilinė sutartis, gali reikšti, kad sudarytas draudžiamas susitarimas. Bet tam reikia surinkti labai daug papildomų duomenų. Ar šiuo atveju jų pakanka, kad būtų galima įvardyti kartelinį susitarimą, kol kas neaišku. Mano nuomone, kad jį įrodytum, reikia atlikti nemažai tyrimų, faktų analizės. Jei yra tik formalus susitarimas, skelbti kartelį gal ir ankstoka.

Bet kuriuo atveju šis ginčas gali persikelti ir už nacionalinės teisės ribų. Neatmetu galimybės, kad gali tekti kreiptis ir į ES teisingumo teismą, nes tai yra tokios ribinės situacijos.“

Ar atims iš verslo teisę pasirinkti?

Valdas Sutkus

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

„Nors sankcijų sulaukusios įmonės nepriklauso mūsų organizacijai, po tokio Konkurencijos tarybos sprendimo nerimas rinkoje tikrai juntamas.

Kiek man pačiam teko juo domėtis, susidariau įspūdį, jog bauda skirta vien už tai, kad bendrovės galėjo dalyvauti atskirai, tačiau nusprendė jungtis. Tačiau jungtinės veiklos sutartys yra įprastas dalykas. Jei viena įmonė turi vienos, kita – kitos srities specialistų, kodėl negalima bendradarbiauti ir pateikti geresnį, dažnai ir pigesnį pasiūlymą?

Jeigu konkurencija ribojama derinant kainodarą ar eliminuojant kitus dalyvius, tuomet tai jau aiškus pažeidimas. Tačiau jungtis konkursui ar ne – tai jau verslo ir apsisprendimo laisvė.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.