Paroda ir sankcijos
Nors 2017-ųjų gruodį Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė dar pusmečiui pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, vieta Berlyno parodų centre šiemet jai buvo paruošta.
Nei 2015-aisiais, nei pernai, nei užpernai Rusija mugėje nebuvo laukiama viešnia. 2014-aisiais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, kaip atsakas sekė ES sankcijos, o 2015-ųjų sausį į „Žaliąją savaitę“ buvo įleisti tik pavieniai Rusijos dalyviai.
Dabar rusai suvežė į parodą tai, ką norėtų eksportuoti: šaldytus grybus, ekologiškų uogų produktus, prieskonius.
Žinome, jie nepamiršo pasiimti ir svaigiųjų gaminių, kurių pavadinimas beda tiesiai ten, kur reikia. Tai degtinė „Putinka“, kurios litrinis butelis parodoje kainuoja 16 eurų.
Bando rasti nišą
Gruzinai viename iš parodos pavilijonų užima didžiulę erdvę, kasmet joje pristatydami įvairių regionų vyną. Rusai – kuklesni. Savo stende svaigalams jie skyrė vos vieną kitą prekystalį, ir ant vieno iš jų surikiavo Krymsko regiono vyną, bandydami atkreipti į save dėmesį ir galbūt paplatinti eksporto takelį.
Krasnodaro krašte, netoli Krymsko miesto, plytinčioje lygumoje „Lefkadijos“ vynuogynai užima kone 230 hektarų, o šio regiono vyndarių gaminiai šiemet ir yra pristatomi Berlyne.
„Esame „pirmokai“ – tai pirma paroda, kurioje dalyvaujame. Į Vakarų Europą vyno neeksportuojame, bet ieškome tam galimybių.
Šiuo metu mūsų vynas vežamas į Latviją – yra jo Rygoje, nedidelis kiekis pasiekia ir Japoniją“, – sakė vyndarių įmonės „Lefkadija“ eksporto vadybininkė Jelena Kostiušina.
A.Srėbalienės nuotr.
Anot šios pašnekovės, alkoholio reklamos draudimas Rusijoje – ne naujiena, prekybos laiko ribojimas – taip pat.
„Dabar yra lengvėliau, nes vienu metu buvo apskritai uždrausta reklamuoti vyną.
Prekybos laikas alkoholiu ir dabar ribojamas – neliko naktinės prekybos vietų, nevalia jo parduoti po 10 valandos vakaro. Tačiau ne visuose miestuose yra vienoda draudimų tvarka, o ir ji paprastai taikoma stipriesiems gėrimams“, – sakė Maskvoje gyvenanti E.Kostiušina.
Atgabeno ir druskos, ir saldėsių
„Pertraukos tarp parodų būta didelės, ir dabar mums reikia kaip reikiant padirbėti. Juoba kad tai, ką atvežėme į parodą, lankytojams priimtina. Žmonės noriai viską perka“, – patikino konditerijos gaminių įmones vienijančios bendrovės „Cezoni“ vadovė Jelena Luntovskaja.
A.Srėbalienės nuotr.
Tai nedidelių gamintojų produktai, kuriuos gaminant naudojamos miško gėrybės – uogos, riešutai. Tai duona, saldumynai, sausainiai, riešutų sviestas, kiti gaminiai.
Tarkim, 100 ml kedrų riešutų aliejus parodoje kainuoja 10 eurų.
„O, tai mūsų nacionalinis – Kaukazo regiono Adygėjos produktas: druska, sumaišyta arba su česnakais, arba su įvairiomis žolelėmis bei kitais prieskoniais. Įtinka visokiam skoniui.
Ne pirmą kartą čia atvažiuojame“, – sakė druską su prieskoniais reklamuojantus Vislanas.
Nors prieskonių gamintojų konkurencija parodoje didelė, pasak Vislano, yra lankytojų, kurie juos dar nuo ankstesnių parodų atpažįsta.
Pirmenybė – ekologijai
Atrodo, kad Rusija šiemet parodoje elgiasi ypač kukliai – be jokių triukšmingų koncertų, kurie yra neatsiejama tarptautinių mugių dalis.
O ir kone visą dėmesį jie yra sutelkę į ekologinius gaminius – atsivežė, rodo ir parduoda tai, kas madinga Vakaruose.
Apskritai ekologija yra savitas „Žaliosios savaitės“ kodas.