Užsispyrėlis už elektros stulpus gaus pinigų – pergudravo ESO

150 eurų – tokią kasmetinę išmoką už jo žemėje stovinčius elektros stulpus iš bendrovės ESO prisiteisė Joniškio rajono gyventojas 64 metų Petras Šonta.

Jau rengiama tvarka kompensacijoms žemės savininkams už jų sklypuose stovinčius elektros stulpus mokėti.<br>G.Šiupario nuotr.
Jau rengiama tvarka kompensacijoms žemės savininkams už jų sklypuose stovinčius elektros stulpus mokėti.<br>G.Šiupario nuotr.
Ūkininkas P.Šonta užsimojęs neturtinę žalą išsiieškoti netgi Strasbūre.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ūkininkas P.Šonta užsimojęs neturtinę žalą išsiieškoti netgi Strasbūre.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Jan 26, 2018, 12:05 PM

Nors teismas iš dalies jau patenkino karingojo pensininko norus, jis neketina sustoti. P.Šonta nori pakovoti ir dėl neturtinės žalos, kurią patyrė daugiau nei per 11 metų.

Mat užsispyrėliui nuo pat 2007 m. pradžios yra išjungtas elektros tiekimas, todėl jis priverstas gyventi pasišviesdamas žibaline lempa. Šį nepatogumą vyriškis yra įvertinęs daugiau kaip 700 tūkstančių eurų.

„Pasieksiu ir Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre. Būsiu tas, kuris perrašė Lietuvos istoriją“, – kalbėjo dar vieną pergalę teisme pasiekęs pensininkas.

Nubaudė be teismo

Priešginių kaime (Joniškio r.) nediduką ūkį nusipirkęs P.Šonta ketino ramiai sulaukti pensijos. Tačiau smulkiajam ūkininkui ramybės nedavė nesibaigiantys elektrikų vizitai.

Mat 1,74 ha sklype yra net 19 elektros stulpų ir elektros pastotė. Ūkininkui svetimi stulpai įsipyko, nes kaskart sunkiasvore technika važiuodami remontuoti gedimo remontininkai išvažinėdavo laukus.

Galiausiai P.Šonta pareikalavo, kad Vakarų skirstomųjų tinklų (dabar – ESO) įmonė arba mokėtų nuomą už naudojimąsi svetima žeme, arba išsikeltų stulpus už sklypo ribų.

Priešingu atveju pareiškė nemokėsiąs už elektrą.

Ilgai laukti neteko – po poros savaičių atvažiavę elektrikai išjungė šiam triukšmadariui elektros tiekimą. Oficiali priežastis – nė 17 eurų nesiekusi skola.

Apskaičiavo patirtą žalą

Užsispyrėlis pradėjo kovą teismuose, kuri pasiekė neįtikėtiną mastą. P.Šontos iniciatyva buvo iškeltos net 56 bylos elektros tiekėjams, kratą dariusiems gamtosaugininkams, nemokamą teisinę pagalbą teikiančiai institucijai.

Pirmą didesnę pergalę P.Šonta pasiekė prieš trejus metus, kai Lietuvos aukščiausiasis teismas pripažino, jog neatlygintinai naudotis svetima nuosavybe nevalia. Tačiau prireikė dar vieno proceso, kol suformuota praktika ėmė vadovautis žemesnės instancijos teismai.

Tada P.Šonta kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Turtinė žala buvo apskaičiuota vadovaujantis taip ir neįsigaliojusia Žemės ūkio ministerijos sudaryta metodika. Pagal ją apskaičiuota, kad žemės savininkas dėl kiekvieno stulpo praranda 23–30 eurų per metus.

Tad pensininkas teismo paprašė priteisti 434 eurų metinę kompensaciją.

Neturtinė žala buvo apskaičiuota įvertinus ESO vadovų vidutinį mėnesio užmokestį – paprašyta sumokėti daugiau kaip 6 tūkstančius eurų už kiekvieną be elektros praleistą mėnesį.

Palaikė ūkininko pusę

Suformavus teismo praktiką dėl naudojimosi svetima nuosavybe sukruto ir politikai. Pernai buvo patvirtinta ir nuo lapkričio įsigaliojo vienkartinė žalos atlyginimo metodika.

Būtent tokį nuostolių kompensavimo būdą teisme P.Šontai pasiūlė ESO atstovas – sumokėti vienkartinę 570,14 euro išmoką. Jis nurodė, kad elektros linijos šiame sklype įrengtos dar sovietmečiu, 1970–1977 metais, o ūkininkas žemę pirko jau su šiais stulpais.

Ūkininkas su tokiu pasiūlymu nesutiko. Teismas irgi pripažino, kad nuostoliai P.Šontai turi būti atlyginami kasmet. Tačiau nuspręsta sumažinti kompensaciją, nes servitutas nustatytas ne visam žemės sklypui, ūkinė veikla žemėje nevykdoma, nepateikti tikslūs duomenys apie patiriamą žalą.

„Darytina išvada, kad dėl nustatytų servitutų ieškovas patiria nepatogumų ir turtinių netekimų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodoma vienkartinė 570,14 euro kompensacijos suma nelaikytina teisingu atlyginimu“, – rašoma teismo sprendime.

Tačiau P.Šonta kasmetines išmokas galės gauti, kol Vyriausybė nustatys naują kompensacijų mokėjimo tvarką. Ji turi būti patvirtinta iki gegužės 1-osios.

Rengia metodiką

Akvilė Adomaitytė

Bendrovės ESO atstovė

„Siekiame skaidrios ir aiškios kompensacijų apskaičiavimo tvarkos, todėl dar 2014 metais pasiūlėme rengti įstatymų pataisas, kurios ją apibrėžtų.

Bendradarbiaujame su atsakingomis valstybės institucijomis, kad būtų sukurta aiški kompensacijų apskaičiavimo tvarka.

Nuo praėjusių metų lapkričio įsigaliojusios įstatymų pataisos numato pareigą tam tikrais atvejais išmokėti vienkartines kompensacijas.

Vyriausybei parengus jų apskaičiavimo metodiką bus nustatyti aiškūs bendri kompensacijos apskaičiavimo principai ir išvengta galimų piktnaudžiavimų bei nepagrįsto praturtėjimo kitų elektros energijos vartotojų sąskaita.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ar Konstitucinis Teismas apgins prezidentą?