Jų lauks ne tik greitesnis ir patogesnis aptarnavimas, bet ir platesnis oro uoste siūlomų prekių bei paslaugų spektras.
„Pernai atlikome tako rekonstrukciją, o dabar atėjo laikas pranešti apie kitą žingsnį ir pereiti prie terminalo modernizavimo bei eismo infrastruktūros gerinimo“, – prasidedant spaudos konferencijai sakė Vilniaus oro uosto direktorius Olafas Martensas.
Pasak jo, Vilniaus oro uosto laukia grandioziniai pokyčiai – bus rekonstruojama eismo struktūra prie terminalų, atvykimo ir išvykimo terminalai, orlaivių peronai.
„Darome žingsnius, kad pagerintume aptarnavimą“, – sakė O.Martensas.
Kaip pabrėžė direktorius, keleiviams rekonstrukcijos metu nesklandumų neturėtų būti, o skrydžiai nesutriks. Rekonstrukcija prasidės vasario mėnesį ir truks iki 2021 metų.
Rekonstruotas terminalas suteiks greitesnį, paprastesnį ir patogesnį keleivių aptarnavimą, platesnį prekių ir paslaugų asortimentą padidėsiančiame oro uosto prekybos plote. Galiausiai atnaujintas terminalas suteiks galimybę efektyviau bei našiau dirbti ir patiems darbuotojams.
2016–2017 m. Vilniaus oro uostas sulaukė 3,8 mln. keleivių, o toks lankytojų skaičius, kaip sakė direktorius, yra gerokai didesnis, nei Vilniaus oro uostas gali aptarnauti.
„Nors keleivių augimas nėra toks didelis, jis šiuo metu perkopia mūsų galimybes“, – pridūrė direktorius. Todėl Vilniaus oro uoste bus statomas priestatas.
„Neturime erdvės, ploto, kad visi patogiai būtų aptarnauti. Dėl to mes sukursime naują pastato dalį, kuriome bus vykdoma išvykimo funkcija“, – sakė jis.
„Oro uostas savaime neegzistuoja, jis yra transporto sistemos dalis. Vienas iš svarbiausių dalykų – protingas eismo sprendimas prie oro uosto. Yra problemų – trūksta vietų, jų nėra pakankamai, todėl bus sprendžiamas aikštelių klausimas. Atvykimo terminalas liks toks, koks yra.
Keisis išvykimo terminalas. Čia vyks pirmieji išvykimo procesai. Toliau bus vykdomos kitos funkcijos“, – apie kairėje prie pagrindinio pastato būsiantį naują statinį pranešė O.Martensas.
„Labai svarbu ir įvaizdžio klausimas, planuojame atsisakyti įvažiavimo iki terminalo durų. Taip sukursime daugiau erdvės žmonėms laukti skrydžių“, – paaiškino.
Pirmasis etapas – jau padarytas. Atlikta orlaivių kilimo ir leidimosi tako rekonstrukcija. Antrasis etapas – komercinės zonos rekonstrukcija. Toliau seks eismo infrastruktūros pertvarkymas, o iki 2020 m. bus atlikta orlaivių perono ir riedėjimo takų rekonstrukcija. Paskutinė didelė projekto dalis, keleivių išvykimo terminalo rekonstrukcija, prasidės 2019-aisiais ir tęsis iki 2021-ųjų.
Pasak direktoriaus, visas projektas Vilniaus oro uostui kainuos apie 60 mln. eurų. Iš jų trečdalis, 20 mln. eurų, bus skirta pagal tarptautinius reikalavimus privalomajai įrangai įsigyti bei atnaujinti, o apie 12 mln. – orlaivių perono ir riedėjimo takų rekonstrukcijai.
„Pinigai bus oro uosto. Mes dirbame tik su savo pinigais, tik tie pinigai, kuriuos uždirbame, gali būti naudojami“, – sakė O.Martensas.
Šiuo metu oro uosto terminale per dieną laisvai aptarnaujami 9,5 tūkst. keleivių, vasaros sezono metu jų skaičius siekia ir 14 -15 tūkst. Planuojama, kad po rekonstrukcijų Vilniaus oro uostas galėtų aptarnauti apie 19–20 tūkst. keleivių per dieną.
Nuolat augantys skrydžių ir keleivių srautai verčia didinti Vilniaus oro uosto pajėgumus jau ne pirmą sykį.
Pirmą kartą pagrindiniai šalies oro vartai buvo išplėsti 1993 m., kai dar 1954 m. statytas terminalo pastatas buvo sujungtas su nauju keleivių išvykimo terminalu. Pastarasis per metus galėjo aptarnauti apie 1 mln. keleivių. 2007 m. duris atvėrė dabartinis keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus.
