Sostinės bendrovė „Metrail“, kuri dabar bankrutuoja, ne vienus metus išrašinėjo pažymas gamintojus bei importuotojus vienijančioms organizacijoms „Žaliasis taškas“, Pakuočių tvarkymo organizacijai ir kitoms apie sutvarkytas pakuotes. Bet vėliau paaiškėjo, kad bendrovė „Metrail“ tūkstančius tonų pakuočių sutvarkė netinkamai ir išdavinėjo fiktyvius dokumentus.
Nepaisant to, kad pačios valstybės institucijos privalėjo kontroliuoti šią ir kitas tokiu verslu užsiimančias bendroves, dabar pinigų reikalaujama iš įmonių, kurios kartą jau susimokėjo už atliekų tvarkymą. O tokių bendrovių – kone pora tūkstančių.
Pasiūlė kompromisą
Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko nuomone, sunkiai suvokiama, kaip pačios bendrovės ir jas vienijančios organizacijos „Žaliasis taškas“ bei kitos galėjo kontroliuoti, ar viena konkreti įmonė nesukčiauja.
Pasak pašnekovo, sunkiai įsivaizduojama, kaip patys verslininkai gali patikrinti licenciją turinčių tvarkytojų veiklą ir sąžiningumą. Tačiau būtent tokiomis nuodėmėmis jie dabar kaltinami ir verčiami mokėti milžiniškas sumas.
Verslininkams su Aplinkos ministerija iki šiol gana sunkiai sekėsi derėtis. Tačiau šią savaitę buvo pasiūlytas kompromisas – įmonės sutinka sumokėti milijoną eurų. Tiek susidarė pagal panaikintas atliekų tvarkymo pažymas iš „Žaliojo taško“ ir Pakuočių tvarkymo organizacijos.
Ministerija nori daugiau
Aplinkos ministerija jau gavo tokį pasiūlymą. Bet viceministras Dalius Krinickas toliau tvirtino, kad gamintojai ir importuotojai turi prisiimti atsakomybę dėl galimų pažeidimų tvarkant pakuočių atliekas.
„Kol kas nustatyta mokėtina suma yra apie 15 mln. eurų. Jeigu bus nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai nepatikslino deklaracijų, kaip reikalauta, tada reikėtų kreiptis į Mokesčių inspekciją ir, apmokestinus dvigubu tarifu, suma padvigubėtų“, – naujienų agentūrai ELTA sakė D.Krinickas.
Pasak jo, įstatyme aiškiai nurodyta, kad sutartyse su atliekų tvarkytojais turi būti įtvirtintas pakuočių atliekų tvarkymo kontrolės mechanizmas. Dėl „Metrail“ reikalų trečiadienį Aplinkos ministerijos atstovams teko aiškintis Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje. D.Krinickas pasakojo, kad dėl šios įmonės veiklos dabar nagrinėjamos šešios bylos.
Teisininkai tik stebisi
Bet tai – tik priežiūros institucijų ir pažeidėjo ginčai. Tik bylų gali būti ir daugiau: į pinkles patekę verslininkai, iš kurių dabar reikalaujama sumokėti didžiules sumas, taip pat gali dėl to bylinėtis su Aplinkos ministerija.
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas įsitikinęs, kad gamintojai ir importuotojai šiuo atveju yra įvykdę visas įstatyme numatytas prievoles: tvarkyti pakuočių apskaitą, dalyvauti organizuojant kolektyvinį atliekų tvarkymą ir jį finansuojant.
„Suprantame, jog Aplinkos ministerija sako įmonėms, kad įstatymo jos nepažeidė, nes šiuo atveju atsakingas trečiasis asmuo. Tokia logika nesuvokiama, nes gamintojai ir importuotojai neprivalo atsakyti be kaltės už trečiąjį asmenį. Vadinasi, verslas kaltas, kad nekontroliavo įmonių, kurių kontrolę privalo užtikrinti pačiai ministerijai pavaldžios institucijos? Šiuo atveju teisė yra gamintojų ir importuotojų pusėje. Be to, jie galėtų tikėtis teigiamos išvados iš Europos teisingumo teismo, jei kiltų ES teisės aiškinimo klausimų. Taip pat nederėtų pamiršti užsienio investuotojų teisės ginti savo interesus tarptautiniame arbitraže“, – įspėjo advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ vykdomasis partneris R.Valiūnas.
Panašiai kalbėjo ir aludarių vadovas S.Galadauskas: „Bylinėjimasis teismuose padarytų nenusakomą žalą Lietuvos, kaip teisinės valstybės, tarptautiniam įvaizdžiui. Įmonės bylas laimėtų, bet tektų metai iš metų bylinėtis su valstybe, o kas galiausiai atsakytų?“ – klausė jis.
Vien įrodinėja savo galią
R.Valiūnas bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis jau kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį prašydami imtis tarpininko vaidmens sprendžiant įsisenėjusias problemas ir siūlydami bendradarbiauti tobulinant atliekų tvarkymo sistemą.
Anot LPK vadovo, kai įmonės verčiamos antrą kartą susimokėti (šiuo atveju – taršos mokestį), akivaizdu, kad valstybė naudojasi stipresniojo teise.
„Bendrovės verčiamos daryti tai, ką jau yra atlikusios. Ir tai ne pirmas incidentas. Tokių atvejų pastebime ir statybų sektoriuje, kuriame galime stebėti, kaip naikinami leidimai ir stabdomos statybos. Dabar panaši padėtis susidariusi ir pakuočių tvarkymo rinkoje“, – sakė R.Dargis.
Saulius Skvernelis, Premjeras
„Pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje susiklosčiusi situacija bloga. Peržiūrėjome ankstesnės Vyriausybės parengtus projektus bei aplinkos ministrų veiklą. Dabar turime problemą. Bet ją sprendžiant tikrai netarpininkausiu – esu prieš bet kokį kišimąsi. Kadangi esu sulaukęs ir verslo įmonėms atstovaujančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos, ir Investuotojų forumo kreipimosi, manau, kad turime surengti susitikimą Vyriausybėje ir su verslo, ir su Aplinkos ministerijos atstovais. Jei prireiks, arba aš pats, arba kancleris pabūsime jo moderatoriais.“