„Jau kelis metus teisinių paslaugų rinkoje vyravo tendencija teisinių paslaugų sutartyse tarp advokatų ir jų klientų numatyti arbitražines išlygas, įtvirtinančias jog ginčai tarp advokatų ir klientų nagrinėjami arbitraže. Toks susitarimas buvo sudaromas siekiant išvengti advokatų ir klientų ginčų eskalavimo teismuose, užtikrinti konfidencialų ir spartų ginčų nagrinėjimą, greitai išspręsti tarpusavio finansines pretenzijas“, – sako I. Dargužas.
Prieš kelias dienas Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nutartį, kuria panaikino Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą byloje tarp advokatų profesinės bendrijos ir jos kliento (privataus juridinio asmens). Apeliacinis teismas nusprendė, kad ginčai dėl teisinių paslaugų kokybės bei klientų įsiskolinimo advokatams turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
„Jei ši nutartis nebus panaikinta ir iš teisinių paslaugų sutarčių išnyks arbitražinės išlygos – ginčai bus nagrinėjami teismuose ir išvengti skandalų bus labai sudėtinga. Apribota galimybė tarpusavio ginčus spręsti konfidencialiai. Jei suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika nesikeis, ateityje gali atsirasti ir teismų sprendimų, kuriais naikinamas teisinių paslaugų sutarčių nuostatos, ribojančios advokatų civilinę atsakomybę“, – teigia I. Dargužas.
Nutartyje apeliacinis teismas nurodo, kad advokatų profesinė bendrija savo turimomis teisinėmis žiniomis negali būti laikoma lygiaverte klientui (nepriklausomai nuo to, jis juridinis ar fizinis asmuo), su kuriuo pasirašoma teisinių paslaugų sutartis, todėl laikė klientą mažiau patyrusia ir silpnesne sutarties šalimi.
Apeliacinis teismas išaiškino, kad ginčą sprendžiant arbitraže yra mažesnės procesinės galimybės ginti savo teises (dėl ginčo esmės negalimas apeliacinis procesas ir kasacija). Todėl teismas laikėsi nuomonės, kad sudarant sutartį buvo žinoma, kad advokatų bendrijai interesas spręsti ginčą arbitraže gali kilti tik tuo atveju, jeigu klientas nesumoka honoraro. Kiti ginčai (dėl paslaugų kokybės, apmokėjimo dydžio, žalos atlyginimo) gali būti keliami tik kliento, todėl teisinių paslaugų teikimo sutartyje įtraukdama ginčo sprendimo būdą arbitraže iškėlė savo, kaip teisiškai pranašesnės sutarties šalies, interesus aukščiau kliento ir tokiu būdu elgėsi neetiškai.
Anot I. Dargužo, teismo argumentai susiję su ribota galimybe peržiūrėti arbitražo sprendimus, kaip arbitražo trūkumu, demonstruoja teismų nepasitikėjimą arbitražu. Jis teigia, kad šis šalių ginčas turi perspektyvų pasiekti ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
