Ilgus metus trukęs ginčas tarp rusų saldainių fabriko „Karsnyj Oktiabr“, kurį valdo milijardierius Jurijus Guščinas, ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos korporacijos „Roshen“ iš esmės baigėsi niekuo.
Nesutarimų pradžią – 2013-ieji. Tais metais ukrainiečių kompanija pamėgino ES rinkoje įregistruoti „Crabs“ prekės ženklą ir teisę į intelektinę nuosavybę. Kitų metų gegužę į tai atskirto rusų „Karsnyj oktiabr“, nusprendęs, kad „Crabs“ – tai jam priklausančio prekės ženklo „Vėžių kakleliai“ kopija.
„Roshen“ įrodinėjo, kad saldainių etiketės – skirtingų spalvų, o vėžiai ir krabai – visai kiti gyvūnai, nors tiek vieni, tiek kiti – vėžiagyviai.
2015 m. ES intelektinės nuosavybės tarnyba atmetė rusų konditerių paraišką dėl vieno „Crabs“ saldainių pateikimo, o dėl kito – patenkino. Kitaip pasakius, „Roshen“ gavo teisę įregistruoti vieną saldainių apipavidalinimo variantą, tačiau kitą – atmetė, rašo forbes.ru.
Abi šalys bandė ginčyti sprendimą, tačiau dvejus metus trukusi byla baigėsi niekuo: vasario 7-ąją ES Teisingumo teismas paliko galioti abu ankstesniojo teismo sprendimus.
Mūšis dėl tortų
Tai – ne vienintelis P.Porošenkos kompanijos mėginimas teisme ginti intelektinę nuosavybę.
Vasario pradžioje korporacija kreipėsi į teismą Kijeve su ieškiniu prieš Ukrainos prekybos tinklą „Ašan“. Šįkart ginčo objektas – „Kijevskij tort“. „Roshen“ reikalauja, kad „Ašan Ukraina“ netektų teisės naudoti pavadinimų „Kijevskij tort“ ir tortas „Kijevskij“ bei grafinių – kaštono lapų – elementų.
2017 m. pabaigoje analoginį ieškinį reikalaujant uždrausti gaminti „Kijevskij tort“ „Roshen“ padavė prieš kompaniją „Kijevskij BKK“. Tai – vienas „Roshen“ konkurentų. P.Porošenkai priklausanti kompanija mano, kad „Kijevskij BKK“ kepamo torto pakuotę lengva supainioti su „Roshen“ priklausančiu prekybiniu ženklu. O tai gali trukdyti „Roshen“ šį produktą pasiūlyti užsienio rinkoms.
Nesaldus verslas
P.Porošenkai priklausanti „Roshen“ – stambiausia konditerijos gaminių gamintoja Ukrainoje. P.Porošenka – ne tik Ukrainos prezidentas, bet ir vienas turtingiausių šalies žmonių. Žurnalo „Forbes“ vertinimu, 2016 m. jo turtas buvo 858 mln. JAV dolerių.
Nors balotiruodamasi į prezidentus P.Porošenka žadėjo, kad tuo atveju, jei bus išrinktas, savo verslą parduos, vėliau persigalvojo. Jis „Roshen“ akcijų paketą perleido „Rothschild“ patikos fondui.
„Roshen“ gamyklų turi ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje ir Vengrijoje. Korporacijai taip pat priklauso Lipecko konditerijos fabrikas Rusijoje. Tačiau dabar prie „Roshen“ tinklapyje nurodytų aktyvų šio objekto nebėra.
Problemų su fabriku Lipecke kilo 2014 metais. Tada rusų kontroliuojančiosios bendrovės „Objedinnionyje kondytery“, į kurią įeina ir fabrikas „Krasnyj oktiabr“, iniciatyva prieš P.Porošenkos įmonę buvo pradėtas teismo procesas. Maskvos teismas areštavo 2,8 mlrd. rublių (per 40 mln. eurų) – visas pinigines „Roshen“ Rusijoje veikiančios įmonės lėšas. Tų pačių metų balandį fabrikas atnaujino veiklą.
2015 m. iškelta dar viena byla – dėl sukčiavimo itin stambiu mastu. Įtarta, kad neteisėtai susigrąžinta 180 mln. rublių (2,57 mln. eurų) pridėtinės vertės mokesčio.
Skelbta, kad korporacija užkėlė Lipecko fabriko statybų kainas. Kompanija tvirtino, kad visi mokesčiai buvo sumokėti į Ukrainos biudžetą.
Teismo pasekmė – 2 mlrd. rublių (28,6 mln. eurų) įvertintas Lipecko fabrikas areštuotas. Areštas nepanaikintas iki šiol: 2017 m. gruodį jis pratęstas iki šių metų kovo 13 dienos.
