Dienos centruose vaikai ne tik prižiūrimi, bet ir pamaitinami, kartais mokykloje ir centre gaunamas maistas būna vienintelis vaiko dienos racionas. Ir nors šimtmečio sulaukus norėtųsi pasidžiaugti, kad valdžios požiūris galiausiai pasikeitė, bet Lietuvos gimtadienio proga tenka konstatuoti: tebegyvename kaip prie sovietų.
Žmogus nesvarbu, svarbu nepersidirbantis valdžios aparatas ir skambūs lozungai. O vaikai pietų palauks, jeigu reikės ir du, ir tris mėnesius. Bet kad ir kaip liūdna būtų, pasidžiaugti turime kuo. Visuomenė keičiasi, su tėvų neprižiūrimais vaikais žmonės sutinka dirbti už dyką, sotesnį kąsnį atneša iš namų, o geri žmonės badaujančiam centrui pinigų sumeta iš savo kišenės. Tik lieka neatsakytas klausimas: kam mums reikalingas toks didelis valdžios aparatas?
Atokiame Vilniaus rajono Veriškių kaime, sename dvare po pamokų veikia dienos centras. Nuo sausio iki kovo pradžios arba netgi vidurio jis turėtų būti uždarytas, nes valdžia centrui neskiria finansavimo. Ir ne todėl, kad centras blogai dirba. Finansavimas metai iš metų sausio, vasario, o kartais netgi ir kovo mėnesiais neskiriamas visiems dienos centrams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkai nespėja parengti dokumentų. Po naujųjų, kai vaikams jau reikia duoti valgyti, valdininkai tik pradeda svarstyti prašymus.
„Dirbu socialine darbuotoja, algos nemoka, nes negavome finansavimo. Tačiau vis tiek dirbu, vyras išlaiko. Ateityje matysime, o dabar geriausia alga – vaikų šypsena“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo Veriškių bendruomenės dienos centro socialinė darbuotoja Andželika Trumpakais.
O valstybei tik geriau, jeigu yra dirbančių už dyką. Darbas padarytas, pinigai sutaupyti.
„Vadovė gerai paaiškino situaciją ir sutikau su tuo – dirbti už dyką“, - sakė moteris.
Kaimo vaikus maitinančio ir lavinančio Veriškių dienos centro direktorės alga vargana – 200 eurų. Už tokią algą ji įsipareigojo ne tik rūpintis vaikų užimtumu, maitinimu, bet ir organizuoti maisto paramą nepasiturinčioms šeimoms, galą su galu vos suduriantiems senukams. Bet ir šios kuklios algos direktorė negauna dėl tos pačios priežasties – centras negavo finansavimo. Bet direktorė nesiskundžia ir supratingai dirba.
„Mes kalbėjome su vaikais, ką daryti, kad neuždaryti centro tiems dviem mėnesiams. Jie sakė, gal mes galime maisto atsinešti. Aš suvokiau, kad jie negali, nes ne visi turi, o ir nedrįsta pasakyti. Jie pradeda nelankyti centro, arba sako, kad nenori valgyti. Bet ar vaikas nuo 9 iki 18 val. gali neišalkti? Aš dirbu ne dėl pinigų, dirbu dėl vaikų. Tai veikla, kuri mane tenkina. Vaikai laimingi, nenori eiti namo, vadinasi, teisingai užimame arba skiriame daugiau dėmesio. Aišku, liūdna, jeigu nenori grįžti į šeimą“, - teigė Veriškių bendruomenės dienos centro vadovė Eglė Žaltauskienė.
Dienos centras liktų be direktorės, jeigu jos vyras nebūtų toks pat supratingas. Moteris pasakoja, kad vyras jai padeda finansiškai. Moteriai kainuoja transporto išlaidos, kadangi pėsčiomis iki centro ateiti negali, o autobusai nevažinėja.
O bendruomenė, regis, vadovaujasi išmintimi: ką pasėsi, tą ir pjausi.
„Pagrindinė idėja – plėsti pasaulio matymą, vaikus supažindinant su muziejais, užsiimant čia, vietoje. Tiesiog išugdyti įprotį, kad tu pats gali kažką gero padaryti, kad nėra utopija. Realybė tokia, kad kai kurie tėvai kažką duoda savo vaikams, o kai kurie vaikai gyvena sunkiai ir tėvai neturi vizijos ar galimybių. O tokie centrai išsprendžia klausimą. Kuo centrai būtų stipresni, turėtų geresnį finansavimą, kuo vaikai turėtų daugiau priemonių, tuo labiau juos galima ištraukti iš prasto konteksto ir parodyti gaires, kur jie galėtų tapti kuo tik nori“, - pasakojo Veriškių bendruomenės narys Vytautas Žaltauskas.
Į mažo kaimo dienos centrą periodiškai užsuka savanoriai. Jie sako žinantys, kad šiltu metų laiku vaikai ir po medžius karstytis gali, o štai žiemą norisi kur nors šiltai prisiglausti, jeigu tėvai dirba ir namie nėra kas krosnį užkuria ir maisto šilto paduoda.
„Centras reikalingas, jis suburia žmones, ypač žiemą vaikams yra kur pabūti, kai ilgi žiemos vakarai. Vasarą yra žaidimų aikštelės, o žiemą nėra pramogų, su rogėmis ilgai nečiuožinėsi, trumpa diena, o čia saugiau“, - teigė Veriškių bendruomenės narė Inesa Dailidko.
O dabar pats laikas supratingumo paieškoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kuri skirsto pinigus vaikų dienos centrams. Ir kuri prašymus svarstyti pradeda tik prasidėjus metams, gink Dieve, ne anksčiau.
„Neišeitų ministerijai savo darbo perorganizuoti, bet šiais metais tai įvyko dėl pasikeitusio įstatymo. Yra 290 projektų ir visi turėjo pateikti atnaujintas sąmatas, jas visas reikia įvertinti. Valstybės kontrolė yra pasisakiusi, kad skiriant finansavimą reikia įvertinti, ar jie metus dirbo neturėdami kažkokių netinkamų veiklų arba ne ten panaudojo išlaidas. Mes turime įvertinti beveik 300-ų vaiko dienos centrų išlaidas. Kol visi susiuntė dokumentus, komisija turėjo įvertinti kiekvieno dienos centro dokumentus, o kiekiai yra dideli. Jeigu kažkas netinka, reikia tikslinti dokumentus“, - teigė Socialinės ir darbo ministerijos departamento vadovė Daina Urbonaitienė.
Ir kiekvienais metais vaikų dienos centrus pinigai pasiekia metams gerokai įsibėgėjus.
„Visos NVO su tuo susiduria. Gruodį teikia paraiškas, dokumentai vaikšto ir tu pinigus gauni kovą arba vasarį, kas nėra gerai. Didesnės organizacijos geba taupyti, pritraukia lėšas, renka 2 proc. ir juos gali atsidėti. Maltiečiai daro lygiai taip pat, žinodami situaciją jie pradeda kaupti anksčiau, kad turėtų lėšų bagažą – jei nuo sausio bus išlaidos, kažkurį laiką mes jau galime išgyventi. Skaudesnis momentas tiems centrams, kurie yra viena organizacija kur nors kaimo vietovėje, kur lėšų pritraukimas pasyvus“, - pasakojo Maltos ordino dienos centrų koordinatorius Edvinas Regelskis.
Ministerijos atstovai sako, kad visi dienos centrai apie ministerijos darbo tempus žino ir turi būti tam pasiruošę.
“Tai nėra nauja praktika. Visiems vaikų dienos centrams, kurie gauna dalinį finansavimą, yra nuostatų sąlyga, kad 10 proc. Lėšų sumos jie turi pasidengti savomis arba rėmėjų lėšomis. Jos turi pateikti informaciją, kad lėšas turi ir tie 10 proc. skiriami tam, kad kol vyksta pratęsimo vertinimo procesas, jie galėtų prisidėti savo lėšomis”, - teigė D.Urbonaitienė.
Tik štai bėda, kad ministerija paramą skaičiuoja tik grynaisiais, o dienos centrai džiaugiasi radę ir kitokių rėmimo formų, kurios vaikams labiau patinka, pavyzdžiui, įvairių užsiėmimų.
Centrai baigiantis metams taupo maisto produktus, nes su vaikais dirbantys žmonės žino, kad gurgiančio vaiko pilvo pasiteisinimais nepamaitinsi. Tik nei pieno, nei grietinės, nei mėsytės neprikaupsi.
„Dažniausiai būna makaronai, konservai, dribsniai, kruopos. Su vaikais galvoji, kokius įdomesnius patiekalus gali pabandyti pasidaryti. Mėsos tuo laikotarpiu vaikai negauna, nebent yra ūkininkai, kurie geba padėti“, - pasakojo Maltos ordino dienos centrų koordinatorius E.Regelskis.
Veriškių kaimo bendruomenės dienos centro vaikai, nors ir be pinigų, maitinti sočiai. Ir tik dėl to, kad maisto verslininkai davė į skolą. Tik kai direktorė maistą į skolą ėmė, nebuvo tikra, ar turės iš ko atiduoti.
Nors dienos centro projektas tęstinis, ministerija direktorei nedavė atsakymo, ar finansavimą šis centras gaus. Bet dabar jau nebesvarbu. Direktorė parašė žinutę į socialinius tinklus, kilo pasipiktinimo banga ministerijos neveiklumu, o žmonės centrui per dvi dienas sumetė tiek, kiek ministerija skiria metams – apie 12 tūkst. eurų. Ir dabar jau nebėra skirtumo, kiek laiko ministerija paraišką svarstys. Ir štai – įvyko stebuklas.
„Kai skambinau sakė, kad svarstys ir kovo pradžioje pasirašysime sutartį. Paaiškėjo, kad pradeda nuo šios savaitės“, - teigė E.Žaltauskienė.
Tačiau rėmėjų pinigų jau tyko „Sodra“, mat nors nevyriausybinės organizacijos darbuotojai antras mėnesis dirba be atlyginimų, „Sodra“ tvarkingai skaičiuoja mokesčius, tarsi žmogus uždirba 400 eurų per mėnesį.
Bet ministerija užtikrino, kad „Sodra“ neturi teisės areštuoti vaikų dienos centrų sąskaitų, nes yra informuota, kad ministerijos skirstomos lėšos nevyriausybines organizacijas pasiekia ne nuo metų pradžios.
Dienos centrus visoje Lietuvoje pernai lankė 8784 vaikai, psichologinę pagalbą juose gavo 2557 vaikai.
Beje, ministerijos pranešime skelbiama, kad dienos centrams šiais metais finansavimas padidintas 10 proc., iki 3,9 milijono eurų.
Tačiau net ir padidinus finansavimą visiems dienos centrams pinigų tenka mažiau, nei atsieina vaiko pinigų administravimas. Valdininkų viršvalandžiams apmokėti arba naujiems darbuotojams priimti skirti 4,5 milijono eurų.
„24/7“ - sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV
