Inai Osaulčik – 43 metai. Ji vos prieš porą savaičių atvyko iš Žytomyro ir įsidarbino Kaišiadoryse esančioje duonos kepykloje „Gudobelė“.
Ir ne gamybos ceche, o laboratorijoje. Juk ji – maisto pramonės technologė.
Ukrainietė 11 metų darbavosi technologe vidutinio dydžio duonos kombinate, o pastaruoju metu dirbo inžiniere technologe viename prekybos tinklų – konditerijos bei kulinarijos cechuose.
Tačiau sunki ekonominė padėtis pakurstė jos norą padirbėti užsienio valstybėse.
„Ieškojau darbo Europoje, buvau pateikusi savo gyvenimo aprašymą.
Kai sulaukiau skambučio iš Lietuvos ir pasiūlymo padirbėti technologe duonos kepykloje, neatsisakiau.
Bet nepuoliau aklomis. Pirmiausia buvau atvykusi apsižiūrėti, o tik tada pasakiau „taip“ ir išsiruošiau ilgesniam laikui.
Kiek čia užsibūsiu, dar nežinau. Tiesiog noriu daugiau užsidirbti“, – pasakojo I.Osaulčik.
Viską nulemia atlyginimai
Moteris sakė, kad jai nesunku palyginti produktų kokybę savo gimtinėje ir Lietuvoje.
„Gamyba čia vyksta pagal europinius standartus, o Ukraina dar tik žingsniuoja link šio tikslo. Nepaisant to, kad kokybė šlubuoja, produktų kainos Ukrainoje didelės. Dideli ir komunaliniai mokesčiai, o uždarbis labai kuklus“, – pasakojo I.Osaulčik.
Pasak pašnekovės, Ukrainoje itin aukšto lygio specialistai gali užsidirbti iki tūkstančio eurų, o jos alga prekybos tinkle siekė 600 eurų.
Tačiau vidutinis darbo užmokestis Ukrainoje tėra 7000 grivinų – apie 280 eurų, o minimali alga – vos 3000 grivinų (apie 100 eurų).
„Tai ir yra viena priežasčių, kodėl labai daug žmonių išvažiuoja dirbti į Lenkiją, šiek tiek mažiau – į Lietuvą.
Tvarkydama darbo vizą mačiau visą šitą srautą.
Kasdien dirbti į Lenkiją išvyksta po autobusą ukrainiečių. O lenkai priima visus.
Priežastis paprasta – dvigubai didesnė alga negu vidutinis darbo užmokestis Ukrainoje.
Suvirintojai, statybininkai uždirba Lenkijoje ir apie 1000 eurų“, – kalbėjo ukrainietė.
Junta darbuotojų stygių
Šiuo metu „Gudobelės“ kepykloje dirba maždaug 200 žmonių, ir I.Osaulčik – ne vienintelė užsienietė.
O kaip darbuotojai reagavo į žinią, kad kitos panašios įmonės – pavyzdžiui, Alytaus duonos kepykla – mažina gamybos apimtį ir iš darbo atleidžia dešimtis žmonių?
„Konkurencija duonos rinkoje labai didelė, padėtis įtempta. Todėl nereikia stebėtis, kad tai vyksta. Mums taip pat kartais atrodydavo, kad bankrutuosime.
Ir dėl darbuotojų stygiaus bėdų netrūksta. Bandė keletas žmonių važinėti iš atokesnių miestų, bet neištvėrė.
Juk pamainos keičiasi, tenka dirbti ir naktimis, o grįžę po darbo namo paprastai jie neturi galimybės pailsėti. Todėl nesipurtome ir atvykstančių iš svetur“, – kalbėjo „Gudobelės“ direktorius Mečyslovas Jusevičius.
Į duris beldžiasi indai
Kaišiadoryse esančiai danų kapitalo įmonei „D Line Production“ kiek paprasčiau.
Šios įmonės veiklos sritis – dizainerių kuriamų durų rankenų gamyba užsienio rinkoms. O ten, kur savininkai užsieniečiai, uždarbis tikrai nėra minimalus.
„Pas mus darbuotojų kaita labai nedidelė. Per metus pasikeičia vos vienas kitas, o atsilaisvinusi vieta ilgai tuščia neužsibūna“, – tikino gamybos vadovas Vygintas Kulėša.
Pavyzdžiui, į įmonės Pirkimų skyrių pretendavo portugalas, apsigyvenęs Lietuvoje.
„Kartą buvome išplatinę skelbimą, kad ieškome žmogaus dirbti administracijoje. Gyvenimo aprašymų sulaukėme ir iš indų, ir iš pakistaniečių. Indai paprastai būna baigę inžinerijos studijas Lietuvoje ir bando susirasti darbą.
Gamybos skyriui prireikus kelių darbuotojų pasidomėjome ir ukrainiečiais. Vis dėlto įdarbinti juos gana brangu.
1300 eurų – tiek už surastą darbuotoją reikia sumokėti tarpininkaujančiai įmonei.
Ir dar nėra jokios garantijos, kad mėnesį padirbęs ukrainietis, turėdamas darbo vizą, nepatrauks gilyn į Vakarus.
Tačiau mūsų verslo partneriai Mažeikiuose yra atsivežę keletą ukrainiečių, kurie nepriekaištingai dirba staklių operatoriais“, – pasakojo V.Kulėša.
Nesugundo nė geros algos
„Man čia gerai. Aš neturiu noro lakstyti iš vienos įmonės į kitą. O gal nebemadinga taip ilgai dirbti vienoje vietoje?“ – šypsojosi bendrovės „Dovaina“ Gamybos skyriuje užkalbintas vyriškis.
Šioje bendrovėje, gaminančioje maisto pramonės įrenginius, jis dirba nuo 2005 metų. Ir bent jau kol kas nesirengia išeiti.
Kiek žmonės gali užsidirbti duonos pjaustymo bei fasavimo įrangą projektuojančioje, konstruojančioje, gaminančioje įmonėje?
Pasak „Dovainos“ direktoriaus Petro Vėlyvio, tai priklauso nuo specialybės.
Darbininkų atlyginimas, atskaičius mokesčius, sukasi apie 800–900 eurų, konstruktorių bei kitokių specialistų – apie 1,2–1,3 tūkst. eurų. Turint galvoje, kad Lietuvoje šiuo metu vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 690 eurų (be mokesčių – 884 eurai), tai nėra mažai.
Tačiau ir tokioms algoms esant įmonei labiausiai trūksta konstruktorių, projektų vadovų bei šaltkalvių.
„Jei nepavyks darbuotojų rasti Lietuvoje, teks jų dairytis užsienyje. Bandysime, žiūrėsime, kaip jiems seksis. Bet įdarbinant svetimšalius kyla ir problemų. Viena jų – kalba, antra, jiems reikėtų parūpinti ir būstą, o tai – papildomos sąnaudos“, – sakė P.Vėlyvis.
Už surastą darbuotoją tenka mokėti ir tarpininkaujančioms įmonėms – įdarbinimo agentūroms.
Jos už paslaugą ima darbuotojo algos dydžio užmokestį.
Šiuo metu „Dovaina“ ieško kokių 10–12 darbuotojų. Bet šiemet planuojama pastatyti dar vieną gamybos cechą, o jame prireiks dar 10 žmonių.
