Nuo šiol jaunimas, pasitelkdamas išmaniąsias technologijas ir virtualius žaidimus, galės susipažinti su tokiais dalykais, kaip pinigų istorija, biudžeto planavimas, taupymas ar atsakingas skolinimasis.
Viena tokia pasaulyje
Ketvirtadienį atidarymo renginyje būriavosi nemažai moksleivių. Jie žaidė įvairiausius žaidimus, domėjosi karjeros galimybėmis bei kitomis siūlomomis erdvių pamogomis.
Finansų laboratorijoje moksleivius viliojo ir vienas žaidimas, prie kurio jaunimo būrys buvo gausiausias. Žaidimas buvo skirtas išteklių paskirstymui. Moksleiviai noriai įsitraukė į erdvių siūlomą veiklą.
Laboratorijoje yra daug didelių ekranų. Viename iš jų, pavyzdžiui, karjeros planavimo galimybės. Čia reikėjo pasirinkti atitinkamos srities specialistą, kuris užduoda įvairius klausimus.
Taip pat buvo stendas, kuriame supiltas smėlis. Jį moksleiviai pylė į tris krūveles: aš noriu, aš galiu, man reikia. Pamoka tokia, kad, didinant vieną krūvelę, kita mažėdavo, todėl čia buvo mokoma, kad savo poreikius reikia paskirstyti teisingai.
Finansų laboratorijoje planuojama rengti paskaitas apie asmeninio biudžeto valdymo iššūkius, profesijos pasirinkimą bei kitas moksleiviams aktualias temas.
Kaip sakė „Swedbank“ vadovė Lietuvoje Dovilė Grigienė, visas finansinių erdvių konceptas sukurtas specialiai šioms erdvės.
„Jokios panašios nėra nei Lietvoje, nei pasaulyje“, – atidarymo renginyje teigė D. Grigienė.
Tiesa, būtina pabrėžti, kad apsilankymas finansų erdvėse yra nemokamas, tačiau grupių vizitams būtina išankstinė registracija.
Sveikinimo kalbose – šmaikšus V.Šapokos pasisakymas
Kaip akcentuota, šiuo projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos moksleivių finansinio sąmoningumo stiprinimo ir didesnės visuomenės gerovės.
„Finansinis raštingumas yra vienas iš tvarios ir klestinčios valstybės pagrindų. Norime, kad jaunimas Lietuvoje turėtų kuo daugiau žinių apie finansus ir būtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui, todėl įkurti edukacinę erdvę, kurioje moksleiviai galėtų susipažinti su ekonomikos ir finansų pasauliu, buvo natūralus žingsnis.
Esu įsitikinusi, kad Finansų laboratorija padės stiprinti visuomenės finansinį sąmoningumą ir taps papildomu postūmiu geresnės ateities kūrimui“, – sakė D. Grigienė.
Renginio atidaryme sveikinimo kalbą sakė ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Aš jau pabandžiau rankomis ir pirštais susipažinti su tuo, kaip ugdyti finansinį raštingumą. Tai labai svarbu. Dėkoju „Swedbank“ už finansinio raštingumo ugdymą. Džiaugiamės, kad verslas prie finansinio raštingumo programos taip pat aktyviai prisideda“, – renginyje sakė J.Petrauskienė.
O štai finansų ministras Vilius Šapoka net pasidalino šmaikščia istorija.
„Mano kolegė ką tik grįžo iš atostogų Azijoje. Ten ji plaukė valtele, o paskui vairininkas paprašė susimokėti už plukdymą. Ji derėdamasi pasakė, kad yra iš mažos šalies, o jis paklausė, ar iš Singapūro. Deja, jis nepadarė jai nuolaidų. Mes tampame vis turtingesni, todėl, kai turime daugiau, mums reikai išmaniau tuos pinigus valdyti. To ir linkiu“, – kalbėjo V.Šapoka.
Trūksta finansinio raštingumo
Įvairūs Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo kompetencijų tyrimai rodo, kad finansiniam išsilavinimui mūsų šalyje iki šiol nėra skiriama pakankamai dėmesio.
Naujausias „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei trečdalis (35 proc.) mūsų šalies studentų daugiausia finansinių žinių jaučiasi pasisėmę iš savarankiško gyvenimo. Penktadalis studijuojančiųjų pripažino, jog pradėję gyventi savarankiškai nesijautė tam tinkamai finansiškai pasiruošę.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad net du trečdaliai tyrimo dalyvių savo finansinius srautus seka ir planuoja intuityviai, o beveik kas dešimtas jaunuolis teigia iš viso iš anksto neplanuojantis savo pajamų ir išlaidų. 7 iš 10 studentų taupo, tačiau dažniausiai tai daroma nereguliariai. Reguliariai pinigų taupymui nurodė atsidedantys mažiau nei penktadalis apklaustųjų“, − teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Jaunimo finansinio raštingumo stoką patvirtina ir 2015 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vykdomas Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA, parodęs, kad Lietuvos penkiolikmečiai dalinasi 11-12 pozicijas iš 15 tyrime dalyvavusių šalių. Mūsų šalies jaunuolių rezultatai labai atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio.
Finansų laboratorijos edukacinę ekspoziciją kūrė nemažas būrys specialistų – tai „Swedbank“ ekspertai, architektų komanda „Processoffice“, vizualiųjų medijų ir informacinių technologijų atstovai bei kitų sričių ekspertai.
