Kaip leidiniui patvirtino Šveicarijos prokuratūra, koncerne „Ruag“ vakar buvo atliekamos kratos. Įtariama, kad tai susiję su slaptais sandoriais ir galimais kyšininkavimo atvejais. Grupė Šveicarijos verslininkų tiekė V.Putino sraigtasparnių parkui, priklausančiam Rusijos specialiajai tarnybai FSO, stebėjimo sistemas. Į leidinio rankas pateko verslininkų sudaryta slapta bendradarbiavimo sutartis. Verslininkai asmeninei V.Putino apsaugai taip pat patiekė firmos „SIG Sauer“ šaunamųjų ginklų ir snaiperinių šautuvų už kelis milijonus dolerių.
Pats prekių tiekimas šiaip jau buvo teisėtas, ir visi klausimai buvo suderinti su visomis susijusiomis vyriausybinėmis institucijomis, tačiau, sprendžiant iš visko, verslininkai sudarė sandorius už savo šveicarų darbdavių pečių ir įsidėjo į kišenę milijoninius komispinigius. Maža to, sudarant sandorį dėl sraigtasparnių galimai buvo duodami kyšiai Rusijos valstybinės įmonės, priklausančios koncernui „Rosatom“, darbuotojams, o taip pat galbūt FSO leibgvardijos vadovaujančiam personalui, nepaisant to, kad sutartyje aiškiai numatyta „nemokėti tretiesiems asmenims“, informuoja leidinys.
Įtarimai korupcija „išgąsdino“ ir Rusijos valdžios institucijas. Žiemą Rusijos vidaus reikalų ministerijos kovos su korupcija skyrius pradėjo tyrimą.
„(Ne)slapto pirkimų skandalo branduolys yra 2010 metų sutartis, kurią sudarė keturios šalys: jau keletą dešimtmečių Rusijoje gyvenantis Šveicarijos bankininkas, Rusijoje įsikūrusi (fiktyvi) jo įmonė, „Ruag“ vadybininkas ir ginklų tiekėjas iš Šveicarijos Cugo miesto.
Ši „brigada“ tikslingai rengėsi tiekti įvairių ginklų valstybinėms specialiosioms pajėgoms, pavyzdžiui, kovos su terorizmu padaliniams ar asmens apsaugai. Pradedant automatais ir neperšaunamomis liemenėmis, ir baigiant stebėjimo sistemomis ir mikrodronais. Tikslinės rinkos – Rusija, NVS šalys ir Meksika. Kalba sukosi apie didelius pinigus: vien tik sandorių su Rusija apimtis sudarė 50–150 mln. dolerių“, – sakoma straipsnyje.
Iš pradžių atrodė, kad toks bendradarbiavimas davė savo vaisių, bent jau Rusijoje, su kuria netrukus turėjo būti sudarytas sandoris dėl sraigtasparnių. Šveicarai buvo susitikę su FSO atstovais, taip pat su valstybine kompanija „Techsnabeksport“. Susitikimai dažniausiai vykdavo „Julius Bär“ banko atstovybėje Maskvoje.
Tačiau kai kalba pasisuko apie pelno, gauto iš sandorio su sraigtasparniais, paskirstymo, partnerystė nutrūko: „Julius Bär“ banko atstovas nenorėjo mokėti ginklų tiekėjui iš Cugo jam pagal sutartį priklausančios sumos. Leidinio turimi telefoninių pokalbių įrašai aiškiai parodo, kodėl pinigai staiga pradingo. Galbūt, juos gavo tretieji asmenys. Banko vadovas telefonu sako: "Logiška, kad visam padaliniui tai yra netikėtas pelnas, kiekvienas kažką nugriebs ...“. Turimas galvoje „Techsnabexport“, teigia leidinys.
Bankininkas taip pat kalba apie kažkokį neįvardinto dydžio mokėjimą pirkimų vadovui. „Julius Bär“ atstovui nekyla jokių problemų: „Dabar čia pas mane 8 dėžės grynųjų pinigų ... Čia viskas eina grynaisiais. Bet tu gi nenori, kad tai būtų popieriuje? – cituoja leidinys bankininko žodžius.
Parengė Leonas Grybauskas
