Pagal 2017 metų spalio 18 dienos Konkurencijos tarybos leidime nustatytą sąlygą, RIMI įsipareigojo perleisti dalį mažmeninės prekybos verslo, kad nebūtų itin apribota konkurencija kai kuriose lokalinėse mažmeninės prekybos rinkose.
Neįvykdė įsipareigojimų
Išnagrinėjusi informaciją, susijusią su įsipareigojimų vykdymu, 2018 metų balandžio 17 dieną Konkurencijos taryba nutarė, kad RIMI pateiktos kelios alternatyvos dėl pirkėjų, kuriems norėta perleisti dalį mažmeninės prekybos verslo, kandidatūrų ir bendrovės prisiimtuose įsipareigojimuose numatytų reikalavimų neatitiko.
Įvertinusi RIMI pateiktas alternatyvas, institucija paskelbė išvadą, kad potencialūs pirkėjai neužtikrintų tvarios ir ne mažiau veiksmingos konkurencijos, nei sudarė perimamas verslas konkrečioje perleidžiamoje parduotuvėje iki sandorio įgyvendinimo. Konkurencijos ekspertai vertino keletą aspektų: potencialaus pirkėjo finansinius ir kitus išteklius bei patirtį valdant pakankamo dydžio mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse verslą; prekių įsigijimo sąlygas; pirkėjo suinteresuotumą ir galimybes išlaikyti ir (arba) plėtoti mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis nespecializuotose parduotuvėse verslą, kuris veiksmingai konkuruotų su RIMI ir jos konkurentais.
Š.Keserauskas: sąlygos nustatomos ne šiaip sau
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas akcentavo, kad prieš pusmetį bendrovei RIMI leidimas vykdyti koncentraciją buvo duotas tik su sąlyga, kad ši įgyvendins prisiimtus įsipareigojimus.
„Kai Konkurencijos taryba duoda leidimą vykdyti koncentraciją su tokiomis sąlygomis, sandoris negali būti baigtas, kol tos sąlygos nėra įgyvendinamos ir kol nėra pašalinamos identifikuotos konkurencijos problemos. Įgyvendinti įsipareigojimus labai svarbu, kad dėl verslo susijungimo vartotojai nepatirtų žalos“, – teigė Š.Keserauskas.
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje jis pabrėžė, kad bet koks verslas, kuris nori „ateiti“ į Lietuvą arba jau yra Lietuvoje, turėtų veikti kuo puikiausiai ir čia nėra diskusijų. Š.Keserausko aiškinimu, tirtas konkretus atvejis ir konkrečios parduotuvės, kad konkurencija numatytose lokacijose būtų tvari arba bent tokia, kokia buvo iki šiol.
„Mūsų vertinimu, „Rimi“ pasiūlytos alternatyvos neatitiko tų vertinimų, kurie buvo iškelti įsipareigojimuose. Aš negaliu konkrečiai nurodyti, kurios parduotuvės neatitiko vertinimų, nes tai yra konfidenciali informacija. Reikalas toks, kad kai mes suteikėme leidimą „Rimi“ pirkti „Palink“ tinklą, tai mes tame leidime nustatėme sąlygas, kurios buvo nustatytos ne šiaip sau“, – sakė Š.Keserauskas.
Pasak jo, įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti ir jis nenorėtų spekuliuoti, ar pakeitus pirkėjus sandoris galėtų vykti toliau:
„Pirmiausia, šalys pačios turi sugalvoti, ar suinteresuotų sandorių kiekis toliau įmanomas ir įsivertinti. Jeigu mes tokį kreipimąsi gautume, tai mes tai ir įvertintume. Per nustatytą laiką sąlygos nebuvo įgyvendintos. Čia mes savo darbą baigėme. Jeigu šalys norėtų tęsti, jos galėtų pateikti, pavyzdžiui, naują pranešimą apie koncentraciją.“
„Rimi“ pozicija: kelią užkirto Taryba
„Šis sprendimas mus nustebino ir nuvylė. Labai atidžiai išanalizavome rinką ir visus įmanomus pirkėjus. Lietuvos konkurencijos tarybai pateikėme keletą skirtingų parduotuvių pardavimo scenarijų su keturiais skirtingais pirkėjais. Jie visi buvo patvirtinti Patikėtinio, kuris buvo paskirtas Konkurencijos tarybos, kad įvertintų potencialus pirkėjus ir sutartis su jais“, – situaciją komentavo Peras Strömbergas, „ICA Gruppen“ vadovas.
Pasak jo, Lietuva ir toliau išliks svarbia rinka „ICA Gruppen“. „Po šio sprendimo grįšime prie ankstesnės mūsų strategijos augti šioje rinkoje organiškai“, – komentavo P.Strömbergas.
„Iki“ atstovai: dirbsime kaip iki šiol
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, šis sprendimas reiškia, kad abi bendrovės, kaip ir iki šiol, toliau veiklą tęs kaip konkurentės:
„Mūsų kasdienybėje niekas nesikeičia, mes dirbame kaip ir iki šiol. Dėsime visas pastangas, kad mūsų pirkėjai ir toliau gautų tik geriausius apsipirkimo pasiūlymus bei patirtį mūsų parduotuvėse, tęsime socialinės atsakomybės projektus.“
2016 m. gruodžio mėnesį „ICA Gruppen“, per bendrovę „Rimi Lietuva“, pasirašė susitarimą įsigyti „Palink“, kuri valdo prekybos tinklą „Iki“. Šiuo metu Lietuvoje veikia 56 „Rimi“ parduotuvės ir 232 „Iki“ parduotuvės.
Lrytas.lt primena, kad 2017 m. spalio 18 d. Konkurencijos taryba leido RIMI įsigyti 100 proc. „Palink“ akcijų ir įgyti pastarosios bendrovės kontrolę su sąlyga, kad RIMI perleis dalį mažmeninės prekybos verslo.
Konkurencijos tarybai nustačius, jog dėl vykdomos koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija lokalinėse mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis rinkose, esančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse, RIMI įsipareigojo užtikrinti, kad 17 parduotuvių minėtose apskrityse būtų perleistos pirkėjui ar pirkėjams, galintiems veiksmingai konkuruoti mažmeninėje prekyboje.
„ICA Gruppen“ atstovas Olas Fernvallas BNS anksčiau sakė, kad potencialių parduotuvių pirkėjų yra daugiau nei vienas, tačiau neatskleidė jų skaičiaus ir pavadinimų. BNS žiniomis, vienas susitarimų pasiektas su Latvijos prekybos tinklą „Mego“ valdančia bendrove „Lenoka“, tuo metu dienraštis „Verslo žinios“ skelbė, kad pirkėjų sąraše yra ir du Lietuvos regioniniai prekybos tinklai iš vidurio Lietuvos ir Žemaitijos.
Žemaitijoje veikia bendrovės „Grūstė“ valdomas to paties pavadinimo parduotuvių tinklas, o Vidurio Lietuvoje – bendrovės „Eiginta“ valdomas prekybos tinklas „Šilas“ bei bendrovės „Kilminė“ valdomas „Express Market“ tinklas.
„Rimi Lietuva“ prekybos tinklą „Iki“ valdančią bendrovę „Palink“ už 213 mln. eurų ketino įsigyti iš Vokietijos „Rewe Group“ ir kitų akcininkų.
