Iš dirbtuvių lakieji organiniai junginiai patenka į aplinkos orą, tad nuodingųjų medžiagų smarvę junta ir netoliese gyvenantys žmonės.
Ar tai rūpi ir darbo inspektoriams? Taip, jeigu tik žinios apie pavojingas darbo sąlygas juos pasiekia.
Pavojingi ne tik chemikalai
Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistų, daugelis žmonių, dirbančių ten, kur naudojamos pavojingos medžiagos, tinkamai nesisaugo. O jų yra kuo įvairiausių.
Tai ne tik cheminės medžiagos, bet ir išsiskiriantys teršalai, ir įvairios dulkės ar biologinės medžiagos.
Pavojingos medžiagos darbe gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir ligų, taip pat grėsmę saugai.
Sugrupavo medžiagas
Pasak Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto mokslų daktaro Jono Kiuberio, pavojingų medžiagų poveikis nepaleidžia nei aptarnavimo, nei gamybos sektoriaus.
„Lietuvoje naudojama 60 pavojingų cheminių medžiagų, kurias suskirstėme į keturias grupes. Vienos jų gaminamos Lietuvoje, kitos įeina į chemijos produktų sudėtį: į plaukų bei tekstilės dažų, statybos klijų, paviršiaus apdorojimo priemonių.
Dar viena jų – acto rūgštis", - sakė J.Kiuberis.
Anot profesoriaus, plaukų dažų kategorijoje pavojingiausias yra resorcinolis. Jis naudojamas gaminant šampūnus, losjonus, gydomąją kosmetiką.
Taip pat jo naudojama gaminant medienos klijus bei chemines trąšas.
Jo prireikia ir paviršiaus dezinfekcijai. Tuomet, kai nesinaudojama saugos priemonėmis, per odą jis patenka į kraujotaką, pažeidžia centrinę nervų sistemą, sutrikdo kvėpavimą.
Ypač cheminės medžiagos pavojų kelia statybininkams ir kirpėjoms.
Dar keletas žudikų
Statybiniai klijai – MDI, arba methylene diisocyanate. Pasak J.Kiuberio, tai pats baisiausias chemikalas, naudojamas pesticidams gaminti.
Dar 1984 metais Indijoje būta incidento, kai į aplinką iš chemijos gamyklos pateko 42 tonos MDI. Jis pasklido vandens telkiniuose, dirvožemyje. Jo aukomis tapo apie 15 tūkst. žmonių.
„Šis junginys tuo pavojingas, kad jo iš pradžių neįmanoma užuosti. Bet pirmas požymis, kad jo pateko į aplinką, – ima ašaroti akys. Įkvėpus jo prasideda dusulys, ir žmogus miršta.
Kitas pavojingas chemikalas – paviršių valiklis 2-aminoethanolis. Apsinuodijus jis sukelia krūtinės skausmus, astmą, o ilgainiui – plaučių tinimą, dusulį ir mirtį.
„Šis junginys labai lakus. Didžiosios įmonės jį naudodamos neišvengiamai laikosi darbo saugos, o mažose įmonės ne visada paisoma saugos taisyklių. Ir tai žaloja žmones“, – užsiminė J.Kiuberis.
Dar vienas baisuoklis – tai vadinamieji azodažikliai, naudojami tekstilės bei maisto pramonėse. Juose yra triguba azoto jungtis. Tokie dažai apskritai sudaro 60-70 proc. visų maisto bei tekstilės pramonėje naudojamų dažiklių.
„Pavyzdžiui, triodianilinas yra rudai bordinės spalvos dažai, skirti tekstilei. Jie tuo pavojingi, kad, nesilaikant saugos ir palikus atvirą indą, juos pradeda veikti UV spinduliuotė. Dažai skyla ir į aplinką išskiria smalkes, sieros dioksidą bei azoto dioksiną.
Jei tik patalpoje nėra gero vėdinimo, šie junginiai sukelia mažakraujystę.
Iškalbinga statistika
Nors pastaraisiais metais saugaus darbo srityje buvo juntami geresni pokyčiai, šie metai viską nubloškė atgal: darbe jau žuvo net 12 žmonių.
Skaudi žinia pasklido vasario 11-ąją. Tąkart Kaune, Elektrėnų gatvėje, esančioje bendrovės patalpoje rastas žuvusysis – gelžbetonine plokšte prispaustas 31 metų darbuotojas.
Tiriant įvykį paaiškėjo, kad bendrovėje „Aksa“, gaminančioje betonines konstrukcijas, nuslydo perkeliamos plokštės. Jos prispaudė ir mirtinai traumavo darbuotoją.
Pasak Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus, mūsų šalyje kasmet apie 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 žūsta arba sunkiai susižaloja.
1992–2017 metais darbe žuvo ir buvo sužalota apie 83 tūkst. žmonių.
Ši minia sužalotųjų, neįgaliųjų ir prarastųjų prilygsta bendram Alytaus ir Utenos gyventojų skaičiui.
Žūčių darbe skaičiaus, tenkančio 100 tūkst. darbuotojų, vidurkis ES yra 1,81, o Lietuvoje – 3,8.
Visa tai kelia nerimą. Nes vis dar netinkamai planuojamas darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų darbas, o įvykus nelaimingam atsitikimui darbe nėra padaromos atitinkamos išvados.
Žino, kur pavojus
Darbuotojų apklausos yra iškalbingos.
Pavyzdžiui, prieš trejus metus atlikta apklausia liudija, kad 17 proc. darbuotojų Europos Sąjungoje teigė, kad ne mažiau kaip ketvirtadalį savo darbo laiko naudoja cheminius produktus ar chemines medžiagas. Ir ši procentinė dalis iš esmės nepasikeitė nuo 2000-ųjų.
Dar 15 proc. darbuotojų nurodė, kad dirba aplinkoje, kurioje kvėpuoja dūmais, garais, milteliais arba dulkėmis.
Anot Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros ryšių Lietuvoje koordinatorės Neritos Šot, pavojingų medžiagų – skystų, dujinių arba kietųjų, dėl kurių kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar saugai, galima aptikti beveik visose darbo vietose.
Visoje Europoje milijonai darbuotojų susiduria su cheminiais ir biologiniais veiksniais, kurie jiems gali pakenkti.
Kai kurios ypač pavojingos medžiagos, pavyzdžiui, asbestas arba polichlorinuoti bifenilai (PCB), šiuo metu yra uždraustos arba jų naudojimas yra griežtai kontroliuojamas.
Tačiau kitos medžiagos, kurios gali būti pavojingos, vis dar plačiai naudojamos, o galiojančiais teisės aktais padedama užtikrinti tinkamą su šiomis medžiagomis susijusios rizikos valdymą.
Darbo vieta ir ligos
Sveikatos problemos, kurių gali kilti dirbant su pavojingomis medžiagomis, yra labai įvairios.
Tai ir nedidelis akių ir odos dirginimas, ir sunkūs padariniai, pavyzdžiui, apsigimimai ir vėžys. Padariniai gali būti ūmūs arba ilgalaikiai, o kai kurios medžiagos gali turėti kaupiamąjį poveikį.
Alergija, odos ligos, vėžys, su reprodukcija susijusios problemos ir apsigimimai, kvėpavimo takų ligos, apsinuodijimas. Tai dažniausi sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia pavojingos medžiagos.
Skiria dėmesį
Šiais metais Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena – balandžio 28-oji – pirmą kartą minima ir kaip oficiali atmintina Lietuvoje data.
Pasak J.Griciaus, tikimasi, kad ši data paskatins darbdavius ir darbuotojus labiau susitelkti įgyvendinant saugaus darbo kultūros idėją ir ją įtvirtins.
Tikimasi, kad tai paskatins darbdavius ir darbuotojus įvairiais lygiais labiau įtvirtinti ir įgyvendinti saugaus darbo kultūros idėją.
