Apie tai, kad kova su plastiku mūsų žemyne taps daug griežtesnė, kalbama jau seniai. Nieko nuostabaus – juk per metus Europos Sąjungoje susidaro apie 26 milijonus tonų plastiko atliekų.
Tik apie 30 procentų jų perdirbama, o likusios patenka į sąvartynus, deginimo gamyklas arba paprasčiausiai atsiduria pakelėse ir pamiškėse.
Rengia griežtą draudimą
Kaip Europos Komisija su tuo ketina kovoti, paaiškės jau netrukus – pasiūlymai turėtų būti viešai paskelbti dar šį mėnesį.
Tačiau, Vokietijos verslo portalo Wiwo.de šaltinių teigimu, kai kuriuos gaminius bus siūloma išvis uždrausti. Pavyzdžiui, plastikinius šiaudelius, valgymo lazdeles arba balionų kotelius. Kitiems gaminiams gali būti nustatyti nemenki mokesčiai.
EK tokios informacijos nei patvirtino, nei paneigė. Anot Komisijos atstovų, iš tiesų linkstama uždrausti tokius plastiko produktus, kuriuos galima nesudėtingai ir nebrangiai pagaminti iš kitokių žaliavų.
Tiesa, tokiems draudimams reikės ne tik Europos Parlamento, bet ir kiekvienos ES narės pritarimo, mat tai turės įtakos tiek vartotojams, tiek verslui.
Paklausa strykteli vasarą
Lietuvoje vienkartiniai indai – paklausios prekės. Lietuvos pirkėjai jų įsigyja ne tik dėl patogumo – spalvoti indai dažnai tampa iškylos dekoracija.
„Kai atšyla orai, vis daugiau žmonių laisvalaikį leidžia gamtoje mėgaudamiesi grilio sezono malonumais.
Vis labiau populiarėja vienkartiniai plastikiniai spalvoti indai.
Didesnei daliai pirkėjų svarbu, kad vienkartiniai indai būtų ir iškylos dekoracija“, – tvirtino „Iki“ tinklo atstovė Berta Čaikauskaitė.
Tačiau ji pabrėžė, kad lietuviai tampa vis sąmoningesni, kai kalbama apie aplinkos apsaugą.
„Jau trečius metus iš eilės matome, kad vienkartinių plastikinių indų pardavimas po truputį mažėja, užtat daugiau perkama vienkartinių popierinių“, – sakė B.Čaikauskaitė.
Vasarą vienkartinių indų paklausa išauga apie 30 proc. Tačiau, lyginant pardavimą miestuose ir miesteliuose, šiltuoju sezonu jis visoje Lietuvoje panašus, tiktai pajūrio parduotuvėse šuolis būna didžiausias.
„Jei įsigaliotų griežti EK siūlymai, plastikinius gaminius pakeistume popieriniais indais ir šiaudeliais, kurių pirkėjai gali įsigyti ir dabar“, – kalbėjo B.Čaikauskaitė.
Netrukus kurs strategiją
Prekybos tinklas „Lidl“ jau irgi svarsto, ką ir kaip reikėtų keisti, jeigu įsigaliotų draudimas prekiauti vienkartiniais plastiko indais ir įrankiais. Tiesa, prekybininkai jų siūlo ribotą laikotarpį – pavasarį ir vasarą, kai šie gaminiai pravartūs iškylaujant gryname ore.
„Planuojame savo veiksmus mažinant plastiko naudojimą.
Strateginį planą ketiname parengti ir visuomenei pristatyti jau šįmet“, – žadėjo šio tinklo atstovė Valerija Lebedeva.
Strategijos, kaip elgtųsi įsigaliojus draudimui, „Norfos“ tinklas kol kas taip pat neturi, bet, kaip sakė jo atstovas Darius Ryliškis, tikrai rastų išeitį, kuri tenkintų pirkėjus.
„Tokioms permainoms būtų taikomas pereinamasis laikotarpis, todėl sugalvotume, kuo pakeisti šias paklausias prekes“, – aiškino „Norfos“ atstovas.
Įžvelgė daugiau problemų
Vienkartinių plastiko indų itin daug sunaudoja miestuose populiarios kavinės, kuriose kava parduodama išsinešti. Vienas tokių kavinių tinklų „Caffeine“ ketina pradėti ruoštis permainoms tik tuomet, kai bus aiškus sprendimas ir numatytas terminas, nuo kada atsisakoma plastiko indų.
„Caffeine“ bendraturtis Nidas Kiuberis tikisi, kad draudimas nebus staigus, – verslas turės laiko prisitaikyti.
„Staigiai atsirandančios užkardos, savotiška šoko terapija galėtų netgi sužlugdyti verslą.
Manau, taip neatsitiks. Be to, tikiu, kad drauge su tokiais sprendimais išeičių pasiūlys ir gamintojai“, – kalbėjo N.Kiuberis.
Tiesa, anot verslininko, neretai naujovės atsieina gerokai brangiau negu rinkoje jau prigiję produktai. O tai bus papildoma našta tiek verslininkams, tiek vartotojams.
Karštus gėrimus „Caffeine“ tiekia popieriniuose indeliuose, tačiau dangteliai – plastikiniai, o šaltus – plastiko puodeliuose.
Verslininkas pabrėžė, kad tinkle naudojami plastiko puodeliai yra perdirbami, bet įžvelgė vieną problemą – tarkim, Vilniaus centre, kur įsikūrę daugiausia išsinešamos kavos vietų, yra vos keli konteineriai, į kuriuos galima mesti plastiko atliekas.
„Nenorėčiau, kad toks verslas kaip mūsų būtų laikomas vieninteliu, kuris kelia aplinkos taršos problemų. Maistas ar gėrimai išsinešti yra visame pasaulyje tvirtai įleidusi šaknis paslauga.
Kur kas svarbiau mąstyti, kaip pakeisti vartojimo įpročius, kaip žmones pratinti gyventi atsakingiau“, – kalbėjo N.Kiuberis.
Tad visi panašūs kavinių tinklai mielai priima klientus, atkeliavusius su nuosavais daugkartiniais puodeliais, o kai kuriais atvejais pasiūloma už tai net ir prizų, pavyzdžiui, bilietų į įmonės remiamus kino seansus.
Plastiko statistika – gniaužianti kvapą
Pasaulyje jau senokai skambinama pavojaus varpais dėl vis augančio plastiko naudojimo, nes vandenynuose jau spėjo susidaryti šių atliekų salos.
Apskaičiuota, kad per visą žmonijos istoriją jau pagamina apie 8,3 milijardo tonų plastiko. Apie 6,3 milijardo tonų pateko tiesiai į sąvartynus.
