Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD), patikrinęs bendrovės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 15 tūkst. tonų pakuočių. Neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išduoti 1800 įmonių, kurios buvo atleistos nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Nors aplinkosaugininkai patys nesukontroliavo šio atliekų tvarkytojo, kuris turėjo jų išduotą licenciją, baudos – viso apie 30 mln. eurų – išrašytos su „Metrail“ dirbusioms bendrovėms.
Delsia paskelbti nuomonę
Kai kurioms bendrovėms dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų siekiančios baudos gali reikšti bankrotą. Kitos neslepia bandysiančios bylinėtis, o jei tektų susimokėti, tai sukurs papildomą naštą vartotojams.
Verslininkus vienijančių organizacijų atstovai dėl to jau tarėsi ir su premjeru Sauliumi Skverneliu. Aplinkos ministerijai už atliekų tvarkymą atsakingos viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pateikė taikos sutarties projektą, kuriame siūloma papildomai sutvarkyti 15 tūkst. tonų atliekų ir tam įsteigti garantinį fondą.
Ministerija nori šią situaciją išsiaiškinti su Valstybine mokesčių inspekciją (VMI). Tačiau įmonių atstovai piktinasi, kad procesas yra vilkinamas ir laukiama, kol verslas palūš ir tiesiog susimokės papildomus mokesčius už atliekų tvarkymą.
„Mes tikimės kitą savaitę pateikti galutinę nuomonę dėl taikos sutarties nuostatų pagrįstumo, nes dar šiek tiek neaiškumų yra“, – sakė aplinkos viceministras Dalius Krinickas. Anot jo, būtent dėl šių priežasčių sutartis kol kas neviešinama.
„Kai turėsime galutinę poziciją, jeigu ji bus teigiama, Vilniaus regiono atliekų departamentui bus perduota sutartis. Tuomet visas procesas persikels į teismą, kur sutartis turės būti patvirtinta“, – teigė D. Krinickas. Tačiau jis neprognozavo, kada ji galėtų būti pasirašyta.
Suskaičiavo delspinigius
Dalis importuotojų ir gamintojų papildomų mokesčių nepripažįsta ir atsisako mokėti, tačiau kai kurie nusprendė tai padaryti. Pavyzdžiui, prekybos tinklą „Norfa“ valdančios bendrovės „Rivona“ akcininkas Dainius Dundulis teigė sumokėjęs apie milijoną eurų papildomų mokesčių, tačiau šią savaitę iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vis tiek sulaukė pranešimo apie 80 tūkst. eurų delspinigių.
Anot jo, delspinigiai automatiškai suskaičiuoti elektroninėje sistemoje. Paklaustas, kodėl nusprendė sumokėti pinigus, o ne laukti taikos sutarties, verslininkas tikino jautęs spaudimą.
„Nuo pat skandalo pradžios jutau Aplinkos ministerijos spaudimą, rašė įvairius raštus, ko anksčiau nebūdavo“, – pasakojo „Rivonos“ akcininkas.
Reikia pateikti prašymą
VMI vakar paskelbė, kad dėl „Metrail“ istorijos įklimpusios bendrovės nuo delspinigių atleidžiamos, tik reikia pateikti prašymą. „Įmonei pateikus patikslintą Aplinkos taršos mokesčio deklaraciją jai pateikiama informacija ir apie už pradelstą laikotarpį suskaičiuotą delspinigių sumą. VMI įmones atleidžia nuo apskaičiuotų delspinigių pateikus paprasčiausią prašymą. Šiuo metu įmonės tą sėkmingai ir daro“, – teigė VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos departamento direktorė Vaimira Jakienė.
Gavo griežtą raginimą
Sostinės bendrovės „Bacoma de Molen“ vyriausioji buhalterė Ala Doncova pasakojo, kad prašymas atleisti nuo delspinigių jau pateiktas. Jų buvo priskaičiuota apie 600 eurų.
„Pats mokestis siekė apie 3 tūkstančius eurų. Tik nesuprantama, kodėl reikia jį mokėti, jeigu jau sykį atsiskaitėme už metalo atliekų sutvarkymą?“, – stebėjosi pašnekovė.
Anot jos, įmonė iš VRAAD gavo griežtą pranešimą, kad atšaukti viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ išduoti dokumentai ir „Metrail“ pažymos, patvirtinančios, kad atliekos buvo sutvarkytos. Todėl iki balandžio 20 dienos buvo reikalaujama susimokėti dar kartą.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, pastaruoju metu įmonės sulaukia neoficialių skambučių iš įvairių regionų aplinkos apsaugos departamentų su nurodymu ar „draugišku patarimu“ tikslinti deklaracijas ir susimokėti mokesčius.
Ardo verslininkų vienybę
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigė manantis, kad taikos sutarties procesas yra vilkinamas, kol vis daugiau bendrovių palūš.
„Vis dar neturime iš ministerijos jokio atsakymo dėl to galutinio varianto. Toks ilgas delsimas, kai nežinios apimta didelė dalis pramonės, o kai kurie nesusilaiko ir susimoka tuos mokesčius, savotiškai skaido verslininkus – tie jau susimokėjo, kodėl negalite jūs?“ – sakė S. Galadauskas.
Anot jo, problemų kyla bendrovėms, norinčioms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Mat jos negali turėti įsiskolinimų. (ELTA, LR)
* * *
Kol vyksta teismai, skubėti neverta VRAAD dar vasarį panaikino metalinės ir plastiko pakuotės sutvarkymo dokumentus, išduotus remiantis „Metrail“ 2013-2015 metais išrašytomis pažymomis. Juos turėjusioms įmonėms buvo nurodyta už tą patį susimokėti dar kartą.
Pastariosiomis savaitėmis pradėti kai kurių bendrovių planiniai patikrinimai. Tačiau gali būti, kad tokie veiksmai prasilenkia su teisės aktų nuostatomis, nes tokių patikrinimų regioninių aplinkos apsaugos departamentų 2018 metų planuose nebuvo numatyta, todėl verslininkai gali skųsti aplinkosaugininkų veiksmus jau pradinėje stadijoje.
Be to, dėl VRAAD sprendimo teisėtumo vyksta ginčai, o su VRAAD ir Aplinkos ministerija vyksta derybas dėl taikos sutarties.
„Išsprendus ginčą taikiai neliktų pareigos tikslinti deklaracijas ir mokėti mokestį. Tas pats būtų ir tuo atveju, jei, nepavykus išspręsti ginčo taikiai, teismas panaikintų VRAAD sprendimą kaip neteisėtą. O jau sumokėjus mokestį kyla grėsmė, kad pastarasis, pasibaigus mokestinei senačiai, gali būti prarastas“, – aiškino viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ teisininkas Paulius Čelkis.
Ši įstaiga yra apskundusi VRAAD sprendimą panaikinti „Metrail“ išduotas pažymas, tačiau paties VRAAD iniciatyva bylos yra sustabdytos kol pasibaigs ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl galimo dokumentų klastojimo.
„Kol nėra teismo sprendimo dėl „Metrail“ dokumentų panaikinimo, importuotojams bei gamintojams neturėtų grėsti realus mokėti delspinigius ar dvigubą mokesti už neva nuslėptą taršą. Kadangi šiuo metu derybos su Aplinkos ministerija eina į pabaigą, užuot mokėję reikalaujamus pinigus, bendrovės turėtų apsvarstyti galimybę palaukti bent jau iki taikos derybų baigties“, – tvirtino teisininkas.
