Draudimo bendrovės „Coface“ ir nebankinio faktoringo įmonės „SME Finance“ finansų eokspertai pastebi, kad net ir nedidelės Lietuvos įmonės vis drąsiau peržengia Europos rinkos ribas ir aktyviau prekiauja su Kinija, Honkongu ar Pietų Afrikos Respublika, taip pat atranda mažiau pažįstamas Serbijos ar Libano rinkas.
Prognozuoja, kad eksporto faktoringas augs iki 6 kartų
Aktyvesnį eksportą liudija faktas, kad šių metų sausį-gegužę naujų draudimo sutarčių Baltijos šalyse „Coface“ pasirašė kone dvigubai (92 proc.) daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Dažniausiai prekinio kredito draudimu naudojasi statybų ir transporto bendrovės, taip pat – plastiko gamintojai. Pastarųjų dalis pagal naujai sudaromų sutarčių skaičių įmonėje jau siekia 40 proc.“, – komentuoja Mantvydas Štareika, „Coface“ vadovas Baltijos šalims.
Turint draudimą, įmonėms atsiveria daugiau galimybių gauti finansavimą verslo plėtrai. Pavyzdžiui, faktoringo įmonėje „SME Finance“ draudimo sumos ribose galima per dieną atgauti į žaliavas ar pagamintas prekes investuotas lėšas.
Kaip teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas, per pirmuosius šių metų mėnesius įmonė suteikė finansavimo dvigubai (100 proc.) daugiau, nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai, o sparčiausiai – 150 proc. – augo paklausa būtent eksporto faktoringui. M. Mikalajūno vertinimu, auganti tendencija išsilaikys ir toliau, o metinis augimas gali siekti net 200-300 proc. Tai – iki 6 kartų daugiau nei buvo prognozuota šį balandį, apibendrinant praėjusius metus ir šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus.
Draudimas atveria užsienio rinkas ir padeda gauti finansavimą
Spartesnį naujų eksporto rinkų užkariavimą finansų ekspertai aiškina didėjančiu Lietuvos verslininkų finansiniu išprusimu – jie vis dažniau pasitelkia pasaulyje patikrintas ir pripažintas finansavimo priemones.
„Visame pasaulyje žinomos draudikės „Coface“ polisas ne tik stiprina įmonių finansinį stabilumą, bet ir atveria duris iki tol nepažįstamiems partneriams, taip pat palengvina finansavimą be užstato, pavyzdžiui, faktoringo gavimą“, – komentuoja M. Mikalajūnas.
Jo teigimu, su užsienio partneriais prekiaujantys verslininkai daugelyje šalių „Coface“ draudimą pripažįsta kaip patikimumo garantą. Šiuo metu tarp Lietuvos nebankinių faktoringo bendrovių tik „SME Finance“ turi partnerystės sutartį su „Coface“, o finansavimą draudimo sumos ribose suteikia įmonėms per dieną ir nereikalaudama užstato.
„Brexit“ pakenkė verslo stabilumui, daugėjo draudimo išmokų
Augant draudimo sutarčių skaičiui, šiemet užfiksuotos net 560 proc. išaugusios draudimo išmokos. Kaip aiškina M. Štareika, taip atsitiko dėl kelių priežasčių, o labiausiai išmokos augo statybų, žemės ūkio ir IT sektoriuose.
„Pastebime gerokai didesnį nei prognozuota neigiamą „Brexit“ poveikį verslui – nemaža dalis Jungtinėje Karalystėje veikiančių bendrovių staiga neteko planuotų investicijų, todėl pakriko jų finansinis stabilumas, joms vis sunkiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, – pasakoja „Coface“ atstovas. – Tai – viena iš priežasčių, dėl ko 160 proc. išaugo draudiminių įvykių skaičius palyginti su praėjusiais metais.“
Kaip rodo analizė, vidutinė išmoka šiemet išaugo 155 proc. – nuo 6000 Eur pernai iki 15300 Eur šiais metais. Tai turėjo įtakos ir draudimo įmokų augimui. Pirmą kartą nuo 2012 m. vidutinė draudimo įmoka Baltijos šalyse augo – nuo 12200 Eur praėjusiais metais iki 18500 Eur šiais metais. Tačiau finansų ekspertai įžvelgia augantį eksportą ir prognozuoja dar sparčiau didėsiantį finansinių paslaugų poreikį.
„Nepaisant kainų augimo, kurį nulėmė ryškūs pokyčiai tarptautinėje rinkoje, poreikis drausti prekinius kreditus toliau auga, kartu su juo didėja tiek išmokų skaičius, tiek vidutinis išmokos dydis“, – teigia „Coface“ vadovas Baltijos šalims M. Štareika.
Apdraudžia ir nuo žaliavų kainų svyravimo įtakos verslui
Dar viena padažnėjusių išmokų priežastis – žaliavų kainų svyravimai tarptautinėje rinkoje. Pavyzdžiui, neseniai dėl smarkiai išaugusios lašišos pardavimo kainos didelių nuostolių patyrė jos perdirbėjai.
Kitas pavyzdys yra priešingas – pasaulio biržose nukritus biodyzelino kainai, smarkiai išaugo šios žaliavos importas iš kitų rinkų, todėl šio produkto pardavimai ES šalyse sumenko kone dvigubai. Tačiau prekinio kredito draudimo išmokos abiem atvejais padėjo įmonėms išlaikyti finansinį stabilumą.
