Nors valdančioji dauguma, anot jų, deklaruoja kilnius tikslus, tačiau Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad siūlomi pakeitimai yra skuboti, pareikalausiantys milžiniškų valstybės resursų, toliau didinsiantys prekių ir paslaugų kainas ir stumsiantys į neviltį mokytojų, medikų, biudžetinių įstaigų darbuotojus palaidojant jų viltis netolimoje ateityje gauti didesnes pajamas.
„Mūsų akimis, mokesčių reforma mažų mažiausiai neįtikina. Numatyti dideli pokyčiai, kurie, kaip dabar aiškėja, artimiausiais metais biudžetui lems iki 2 mlrd. eurų nuostolių. Visi tie pokyčiai neišdiskutuoti, iki paskutinio momento buvo neaišku, kokie numatomi galutiniai mokesčių pakeitimai ir neaišku, kodėl jie daromi bei kokių tikslų tikimasi pasiekti“, – kreipimosi motyvus apibendrino Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Kreipimosi iniciatorius Seimo TS-LKD frakcijos narys Mykolas Majauskas pažymi: „Vietoje to, kad būtų didinami mokytojų, medikų ar biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, milžiniški valstybės finansai švaistomi populizmui“.
Kreipimosi rengėjai išreiškė susirūpinimą, kad dėl siūlomų pakeitimų daliai Lietuvos žmonių darbo užmokesčiui kylant keliais ar keliolika eurų neužteks net reformų laikotarpio infliacijai padengti, tuo tarpu valstybinis sektorius ir toliau paliekamas merdėti.
Abejojama ne tik minėtų priemonių veiksmingumu bei tikslingumu, bet ir dėl jų susidarysiančių valstybės biudžeto nuostolių kompensavimo. Siūlomos priemonės – šešėlinės ekonomikos mažinimas, geresnis mokesčių surinkimas, akcizų didinimas – nėra patikimas draudimas nuo papildomų išlaidų, nes dažnai į valstybės biudžetą įneša mažiau pinigų nei planuota. Biudžeto netekimai yra kompensuojami pinigais, kurių nemaža dalis tikriausiai net nebus surinkta.
Seimo nariai taip pat pabrėžė reformų procese vyraujantį chaosą: siūlomų projektų nuostatos yra nuolat kaitaliojamos, pasiūlymai teikiami neatsakingai ir neturint pakankamai duomenų apie jų įtaką valstybės finansams, įstatymai priiminėjami beatodairiškai naudojantis ypatingos skubos procedūromis, atsakingoms institucijoms ir valstybės tarnautojams nepaliekant pakankamai laiko susipažinti su jų turiniu bei nuolat kintančia projekto visuma.
Kreipimesi taip pat pabrėžiama, jog dabartinė situacija ir valdančiosios daugumos elgesys primena 2007 m. laikotarpį iki finansų krizės, kuomet neatsakingas valstybės finansų skirstymas šalies ūkio pakilimo metu ir perteklinis jo skatinimas privedė prie Lietuvai itin skaudžių 2008 m. prasidėjusios krizės pasekmių, kurios jaučiamos iki šiol.
G.Paluckas: mokesčių reforma – „valstiečių“ tūpsnis turtingiesiems
Didžiausią naudą iš valdančiųjų priimtos mokesčių pertvarkos gaus turtingiausieji, valstybės biudžete atsivers milijardinė skylė, prastės viešojo sektoriaus finansavimas, – tokios nuomonės laikosi LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Ekonomikos augimas valdantiesiems davė unikalią galimybę mokesčių sistemą padaryti teisingesne ir užkaišioti aibę lengvatų ir išlygų, kurių dėka milijonieriai moka mažesnius mokesčius nei gaunantys vidutines pajamas. Valdantieji šia galimybe nepasinaudojo ir buldozeriu prastūmė tokią reformą, kuri dar labiau sumažins turtingų žmonių mokesčių naštą. Tai yra neteisinga ir nesąžininga“, – sako G. Paluckas.
LSDP pirmininkas primena, kad ir premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas reformų paketą, nebesako, kad tai – teisingesnė ir sąžiningesnė mokesčių pertvarka. „Premjeras kartoja, kad kiekvienas gaus 20-40 eurų kas mėnesį daugiau. Tačiau jis nutyli, kad ir toliau iš savo kišenės už paslaugas, kurias garantuoja valstybė, turėsite primokėti. Kalbu apie korepetitorius, gydymo paslaugas, slaugą ir taip toliau. Ir, panašu, teks primokėti daugiau, nes iš biudžeto yra išimami pinigai“, – komentuoja G. Paluckas.
LSDP pirmininko nuomone, prezidentė Dalia Grybauskaitė reformos įstatymus greičiausiai pasirašys, nes nenorės įnešti chaoso. Tai prezidentė leido suprasti šiandien duodama interviu LRT radijui. „Kita vertus, iš prezidentės tikėjomės moralinio vertinimo dėl mokesčių sistemos sąžiningumo ir teisingumo. Niekur nėra tokios mokesčių sistemos, kur didesnes pajamas uždirbantieji pajamų mokesčio pavidalu moka mažiau“, – sako G. Paluckas.
