„Šiandien turiu išties daug fotosesijų“, – sveikindamasis ir spausdamas ranką prieš fotoaparatų blykstes juokėsi A.Gurria.
Savo ruožtu S.Svernelis pasidžiaugė neseniai Vyriausybės priimtomis reformomis ir padėkojo organizacijos vadovui už paramą stojimo procese.
„Šiais metais švenčiame ne tik Lietuvos valstybės šimtmetį, bet ir narystę EBPO. Tapome turtingiausių ir pažangiausių valstybių klubo nariais. Visos Vyriausybės vardu dėkoju EBPO ekspertams už pateiktą Lietuvos ekonominę apžvalgą bei rekomendacijas. Sieksime didinti šalies konkurencingumą, pritraukti daugiau investicijų“, – sakė premjeras.
Vyriausybės vadovas išreiškė norą prisidėti prie organizacijos stiprinimo ir aktyviai joje dalyvauti.
„Noriu padėkoti už jūsų asmeninę paramą siekiant lyderystės ir už bendradarbiavimą visame šiame stojimo procese. Lietuva yra ten, kur ir turėtų būti. Tikiuosi, kad buvimą šiame klube pajus ne tik Vyriausybė bei Seimas, bet ir visi šalies gyventojai“, – kalbėjo S.Skvernelis.
A.Gurria po premjero padėkos formaliai įteikė šalies ekonominės apžvalgos dokumentą bei pasveikino Lietuvą tapus EBPO nare.
„Mes labai džiaugiamės, kad Lietuva dabar yra pilnateisė šeimos narė. Prieš tai mes kalbėjome apie 6 reformas, kurias jūs ką tik įvykdėte, galime kalbėti apie jas be paliovos. Tai nėra viena reforma, kuri daro kažkokį skirtumą, tai yra reformų rinkinys, kuris reiškia, kad Lietuva keičiasi ir tampa geresnė“, – šalį gyrė A.Gurria.
Jo teigimu, Lietuva į organizaciją įstojo išties labai greitai: „Buvo šalių, kurios tapo mūsų narėmis ir joms ne taip lengvai pavyko įveikti įstojimo kelią.“
Pasidžiaugė ekonomikos augimu
Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomiką, EBPO vadovas negailėjo pagyrų dar visai neseniai priimtoms naujoms reformoms bei džiaugėsi stabiliu ekonomikos augimu.
„Nepaisant pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo, jūsų ekonomika auga 3 proc. ir augs toliau. Namų ūkio pajamos taip pat auga. Buvo 10 metų laikotarpis, kai šalyje buvo pastebimas deficitas, bet dabar Lietuva yra atsigavusi ir padėtis pasikeitė radikaliai. Deficitas, užuot augęs, virto netgi perviršiu“, – situaciją komentavo A.Gurria.
Tiesa, anot jo, nereikia per daug pagražinti situacijos, nes šalis turi ir tam tikrų problemų, kurias reikėtų spręsti.
„Bet svarbiausia, kad nebėra deficito. Tai ir reikia konstatuoti. Tai reiškia, kad nebesate įsiskolinę, ekonomika auga, padėtis yra stabili. Viskas prasideda nuo pasitikėjimo ateitimi, Lietuva turi ja pasitikėti“, – optimizmo netrūko organizacijos vadovui.
Išskyrė ir problemas
Analizuodamas Lietuvos ekonomines problemas, EBPO vadovas pabrėžė, kad mus kamuoja ligos, kurios sutinkamos visur.
„Praėjo jau 10 metų nuo krizės, nebėra suvaržumų, taupymų, bet reformas reikia vykdyti visada. Šiandien, kalbant apie Nyderlandų, Italijos, Vokietijos vyriausybes, pastebimi netikėti rinkimų rezultatai. Kodėl taip yra? Žmonės nėra patenkinti“, – svarstė jis.
Vadovas taip pat išskyrė ir kai kurias problemas, kurios itin aktualios būtent Lietuvai.
„Pavyzdžiui, šalies našumas ir pajamos vis dar išlieka mažesnės nei EBPO vidurkis. Taip pat susiduriama su visuomenės senėjimo problema. Dirbančiųjų ir pensininkų santykis yra netinkamas, reikia peržiūrėti įstatymus, gerinti ekonominį lankstumą. Ši peržiūra taip pat susijusi su pajamų nelygybės ir kitais klausimais“, – vardijo A.Gurria.
Jis kalbėjo ir apie šešėlinę ekonomiką, su kuria susiduria daugelis šalių, tačiau, anot EBPO vadovo, šalis, kuri susiduria su emigracija ir didžiuliu senėjimu, rasti vaistų nuo šių ligų turi kuo greičiau.
„Senėjimo problemai ekonominėje apžvalgoje skirtas visas skyrius. Tikėtina, kad priklausomybė nuo senėjimo didės 25 proc., nes dabar keturi asmenys dirba vienam į pensiją išėjusiam žmogui, o situacija turėtų būti kitokia“, – teigė EBPO vadovas.
Anot jo, dar vienas iššūkis, kurio turėtų kuo greičiau griebtis Lietuva – gyventojų emigracijos stabdymas: „Būtų gerai, kad tie emigravę žmonės sugrįžtų. Nei viena šalis negali leisti sau tokios prabangos paleisti žmones.“
Taip pat A.Gurria išsakė kritikos atlyginimų ir kvalifikalicijos kėlimo klausimais.
„Čia paradoksas, su kuriuo susiduriame, nes yra labai daug talentingų žmonių, o įmonės jų neranda. Vadinasi, pačioms įmonėms reikėtų geriau atlikti savo darbą. Be to, reikia užtikrinti, kad darbo jėga būtų prisitaikiusi prie naujos rinkos ir skaitmenizacijos eros“, – kalbėjo jis.
Kalbos pabaigoje vadovas įrodė, kad iš tiesų pasidomėjo Lietuva ir pacitavo šalies himno žodžius: „Kaip kadaise rašė jūsų himno autorius Vincas Kudirka: „Vienybė težydi.“ Jis kalbėjo apie tvirtą balsą ir stuburą. Mes pasiruošę jums padėti ir jus remti bei prisidėti prie naujų pasiekimų.“
Susitiko ir su prezidente
A.Gurria ketvirtadienio rytą susitiko ir su prezidente Dalia Grybauskaite, kurios kvietimu jis ir atvyko į šalį.
EBPO vadovui už aktyvią paramą Lietuvai siekiant narystės EBPO prezidentė įteikė valstybinį apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didįjį kryžių. Taip pat prezidentė D.Grybauskaitė valstybinį apdovanojimą įteikė ir EBPO Teisės direktorato direktoriui Nicolai Bonucci, kuris vadovavo deryboms dėl Lietuvos stojimo.
Ketvirtadienio rytą Prancūzijos vyriausybėje buvo deponuoti prisijungimo prie EBPO konvencijos ratifikaciniai raštai – Lietuva oficialiai tapo 36-ąja EBPO nare.
Lietuva EBPO nare tapo paskutinė iš Baltijos šalių. Paraišką stoti į organizaciją šalis pateikė dar 2002 metais, 2012-aisiais ją atnaujino, o 2015 metais sulaukė oficialaus kvietimo pradėti stojimo procesą.
Šių metų gegužę, pritarus 21 EBPO komitetui, Lietuva pakviesta tapti EBPO nare. Stojimo metu Lietuva pakeitė daugiau nei 200 teisės aktų ir, EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojos Mari Kiviniemi teigimu, parodė aiškų norą tapti nare, nes reformas įgyvendino labai sparčiai.
EBPO buvo įkurta 1961 metais JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po Antrojo pasaulinio karo sugriautą ekonomiką. Organizacijos centrinė būstinė yra Paryžiuje. Metinis EBPO biudžetas siekia apie 370 mln. eurų.
