Dešimtmetį užsibuvusi depresija nesitraukia – Rusija laukia naujos krizės

Rusų vartojimo nuotaikos neigiamos jau dešimtmetis. Paskutinį sykį jie savo materialinę padėtį pozityviai vertino 2008 metais.

Rusai ima taupyti būtiniausioms prekėms.<br>Sputnik/Scanpix nuotr.
Rusai ima taupyti būtiniausioms prekėms.<br>Sputnik/Scanpix nuotr.
Sankt Peterburgo turgus.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Sankt Peterburgo turgus.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Prekyba Kalugos gatvėje. <br>AFP/Scanpix nuotr.
Prekyba Kalugos gatvėje. <br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 16, 2018, 10:33 AM, atnaujinta Jul 16, 2018, 11:19 AM

Šviesia ateitimi rusai apskritai nustojo tikėti– vietoj to laukia naujos krizės.

Rusijos Statistinių tyrimų ir žinių ekonomikos institutas paskelbė apžvalgą, kurią atliko šių metų antrąjį ketvirtį. Per apklausą rusų teirautasi, kokia jų materialinė padėtis, ir prašyta įvertinti galimybę leisti uždarbį sau, giminėms ir artimiesiems.

Paaiškėjo, kad vartotojų pasitikėjimo indeksas liko toks pat, kaip ir ankstesnį ketvirtį – minus 8 procentai. Kitaip pasakius, rusai nesijaučia galintys laisvai leisti pinigus, rašo gazeta.ru.

O štai pastarųjų 12 mėnesių vertinimas – permainingas. Kad materialinė padėtis per pastaruosius metus pagerėjo, teigė 12 proc. respondentų, kad pablogėjo – 27 procentai.

Šie skaičiai sutampa su oficialia statistika, kuri rodo, kad realios rusų pajamos traukiasi jau pastaruosius ketverius metus. Pernai šis rodiklis buvo 1,7 proc., nors alga kilo. Nominalusis, piniginis, darbo užmokestis pernai padidėjo 7,2 proc., tačiau realusis (paslaugų ir prekių skaičius, kurį galima įpirkti už gautus pinigus) – tik 3,4 procento.

Ir jaunimas nukabina nosis

Apklausos dalyvių taip pat paprašyta įvertinti kitų metų perspektyvas. 13 proc. respondentų viliasi, kad jų materialinė padėtis pagerės. Pablogėjimą numato 16 proc. apklausos dalyvių.

Pozityviai Rusijos ekonomikoje per metus įvykusius pokyčius įvertino 19 proc., negatyviai – 31 proc. respondentų. Ekonomikos augimo perspektyvų, apklausos duomenimis, nemato 20 proc., augimu tiki – ketvirtadalis apklaustųjų. Po metų teigiamų pokyčių Rusijos ekonomikoje viliasi 25 proc., neigiamų – 20 proc. apklausos dalyvių.

Specialistai pažymi, kad pastaruosius 2,5 metų vartotojų lūkesčiai nuolat augo. „Tačiau indikatoriaus trajektorija neišėjo iš neigiamos reikšmės zonos. Mat apklausos dalyviai, kalbėdami tiek apie šalies ekonomiką, tiek apie konkrečiai jų pačių finansinę padėtį, daugiausia neigiamai vertino faktiškai nutikusius įvykius ir būsimus pokyčius“, – teigiama instituto ataskaitoje.

Gana neaukštai virš teigiamos žymės indikatorius per 12 metų, kiek atliekama apklausa, buvo pakilęs tik kelis kartus – 2007-aisiais ir 208-aisiais. Priminsime, kad pasaulinė krizė Rusiją pasiekė 2008 m. rugpjūtį.

Antrojo šių metų ketvirčio apklausa išsiskiria tuo, kad pirmąjį kartą per pastaruosius 2,5 metų pastebėti neigiami ekonominiai lūkesčiai tarp jaunimo – 16-29 metų amžiaus grupėje, kuri tradiciškai būna nusiteikusi labiau optimistiškai.

Nėra ūpo

Instituto apklausa atspindi, kiek, rusų nuomone, dabartiniai laikai palankūs stambiems pirkiniams. Šis rodiklis, palyginti su pirmojo ketvirčio duomenimis, nepakito ir buvo minus 22 procentai.

Tinkamo stambiems pirkiniams meto indeksas augo nuo 2009 m. antrojo pusmečio, tuomet 2014-aisiais ėmė smukti, o 2015 m. pasiekė žemiausią ribą nuo 2009 metų.

Ką bekalbėti apie stambius pirkinius, jei rusai ima taupyti būtiniausioms prekėms. Jau trečią mėnesį iš eilės per vieną apsilankymą parduotuvėje išleidžiama suma menksta. Nuo šios gegužės iki birželio ji susitraukė 1,5 procentu.

Galimybės sutaupyti daugelis rusų taip pat nemato – šis rodiklis 2018 m. antrąjį ketvirtį buvo minus 33 procentai.

Bendrai paėmus, apklausos dalyviai kaip ir anksčiau nemano, kad dabartinė ekonominė padėtis tinkama brangiems pirkiniams, o ir galimybės sutaupyti neįžvelgia.

Tų, kurie mano, kad dabar situacija „itin palanki“ pirkiniams, nebuvo daugiau nei 0,7 proc. apklausos dalyvių.

Nespėjo sureaguoti

Beveik ketvirtis rusų nepatenkinti savo materialine padėtimi. „Kone pusė namų ūkių tegali patenkinti tik bazinius poreikius be galimybės sutaupyti ar įsigyti stambių pirkinių. Kone 85 proc. gyventojų mano, kad kainos prekėms ir paslaugoms ir toliau augs. 13 proc. respondentų viliasi, kad kainos liks tokios pat, o tik 2 proc. – kad mažės“, – teigiama apžvalgoje.

Rusijos centrinis bankas paskelbė, kad birželį pirmą sykį per devynerius metus vartotojų lūkesčiai itin stipriai smuko. Rusai skundžiasi stipriai kylančiomis kainomis. Subjektyviais jų vertinimais, infliacija Rusijoje – 10 procentų. O tai netgi keturis kartus daugiau, nei fiksuoja oficialūs duomenys.

Europos vartotojų lūkesčių reitinge Rusijos pozicija pastarąjį ketvirtį smuko: žemiau Rusijos – tik Bulgarija, Rumunija ir Graikija. Tačiau radikalių permainų artimiausiems metams Rusijoje nežadama. Reitingo viršuje – Suomija, Nyderlandai ir Švedija.

Statistinių tyrimų ir žinių ekonomikos institute dirbantis Georgijus Ostapkovičius neabejoja: sprendžiant iš apklausos rezultatų, rusai nesureagavo į pastaraisiais mėnesiais priimtus sprendimus, tokius kaip būsima pensijų reforma, padidėjęs pridėtinės vertės mokestis, jau pabrangęs benzinas ir komunalinės paslaugos, o taip pat – į, tikėtina, išaugsiančius muitus iš užsienio internetu pirktoms prekėms bei didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiems žmonėms.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.