<strong>Kas dešimtas – renkasi inžineriją</strong>
Nors studentai vis dar dažniausiai renkasi tradicines specialybes – informatiką, verslą, sveikatos ir socialinius mokslus, inžinerijos studijos taip pat neatsilieka – šią specialybę renkasi kas dešimtas universitetų studentas.
Praėjusių metų Lietuvos aukštųjų mokyklų duomenimis, inžinerijos mokslus studijuoti universitetuose renkasi 10 proc. studentų, o kolegijose – beveik 18 proc. visų šalies studentų.
Kauno Technologijos Universiteto statybos inžinerijos programų vadovės Jolantos Šadauskienės teigimu, inžinerijos studentų bei gerai parengtų šios srities specialistų Lietuvoje vis dar trūksta.
KTU nuotr.
„Inžinierius įdarbinančios įmonės jau ne pirmi metai pageidauja, kad ruoštume daugiau specialistų. Nors studentų skaičius pastaruosius penkis metus buvo stabilus, nemažai jų, pabaigę mokslus, iškeliauja svetur, kur jų laukia didesnis darbo užmokestis ir palankesnės darbo sąlygos“, – teigia J. Šadauskienė.
Darbuotojų trūkumą liudija ir darbo biržos duomenys. Šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, itin didele darbuotojų paklausa išsiskiria statybų sektorius – nuolat ieškoma kelių ir pastatų statybos darbininkų, betonuotojų, statybos inžinierių, statybos vadovų bei įvairaus profilio specialistų.
KTU nuotr.
<strong>Stebina dideliais lūkesčiais</strong>
Aukštojo mokslo institucijų atstovai pastebi, kad jaunuoliai, gerai išmanydami technologijas ir įžvelgdami statybų srities specialistų trūkumą Lietuvoje, neretai kelia didelius lūkesčius tiek dėstytojams, tiek būsimiems vadovams.
„Vos įstoję į universitetus bei kolegijas studentai tikisi, kad diplomas jiems bus „padėtas ant lėkštutės“, o pradėję darbus įmonėse, bematant taps vadovais ir gaus didelius atlyginimus. Dėl tokių norų, nemažai studentų po pirmojo kurso „nubyra“, – pasakoja J. Šadauskienė.
Dažnai jauniesiems specialistams tenka susidurti su realybe – užmokestis nebūna toks, kokio tikisi, o ir vadovo kėdė ne taip lengvai pasiekiama. Statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ personalo vadovė Nerilė Naprienė atkreipia dėmesį, kad, nepaisant didelio darbuotojų poreikio, įmonėje darbas būna tęsiamas tik su kiek mažiau nei puse iš visų ten praktikas pradėjusių studentų.
KTU nuotr.
„Statybų srityje šiandien reikalingi jaunieji specialistai, sugebantys ne tik greitai įsisavinti naujoves, bet ir suderinti statybų inžinerijos teorines bei praktines žinias su informacinėmis technologijomis. „Įmonės ieško „jaunųjų perliukų“, imlių technologinėms naujovėms, atsakingų ir komunikabilių“, – pasakoja N. Naprienė.
<strong>Iššūkis – gyvas bendravimas</strong>
Specialistai pastebi, kad įpratę bendrauti virtualioje erdvėje, šiandieniniai jaunuoliai vis labiau praranda įgūdžius bendrauti realybėje. Būtent šių įgūdžių stoka studentams gali sukelti sunkumų įsitvirtinant darbo vietoje po mokslų baigimo.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Statybų fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė atskleidžia, kad šiandieninius studentus ugdyti dėl to yra gerokai sudėtingiau.
KTU nuotr.
„Studentams vis sunkiau suprantama komunikacija žodžiu. Darbas grupėse jiems kelia iššūkius, sunkiai sekasi su kitais spręsti iškilusias problemas, išsikelti tikslus. Droną suvaldyti – vieni niekai, tačiau iškomunikuoti idėją – kiek sudėtingesnė misija. Jiems svarbu suprasti, kad, norint tapti geriems specialistams, bendravimo įgūdžiai yra būtini“, – sako L. Sakalauskienė.
Kaip pastebi N. Naprienė, ateityje, automatizuojantis daugumai statybos inžinerijos funkcijų, bendravimo įgūdžiai tampa ypač svarbūs.
„Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2020 metais būtent „minkštosios“ kompetencijos, kaip efektyvus bendravimas bei veiksmų derinimas su kitais, kūrybingumas, derybų menas ir darbų koordinavimas suteiks specialistui pridėtinės vertės, kopiant karjeros laiptais“, – pasakoja N. Naprienė.
KTU nuotr.
<strong>Užtikrintai darbo vietai – 3 metai praktikos</strong>
Specialistai atkreipia dėmesį, kad jaunuoliams, norintiems įsitvirtinti statybų inžinerijos specialybėje, domėjimasis globaliomis tendencijomis bei turimų įgūdžių tobulinimas yra būtinybė.
„Šioje srityje tobulėjimui ribų nėra – jaunuoliams svarbu būti žingeidiems, siekti perspektyvų, domėtis pasaulinėmis praktikomis statybų srityje, naujausiomis technologijomis. Labai vertinama pačių jaunuolių iniciatyva“, – pataria N. Naprienė.
Praktikantus įdarbinančių įstaigų atstovai atskleidžia, kad užtikrintos darbo vietos norintis jaunuolis turėtų būti sukaupęs iki 3 metų patirties. Įmonėms aktyviai ieškant kompetentingų jaunųjų specialistų su patirtimi, studentai yra skatinami suskubti ir praktikas pradėti atlikti anksčiau, ne tik paskutiniaisiais mokslo metais.
KTU nuotr.
Jaunuoliams, dar nenusprendusiems dėl būsimo darbo profilio, padeda atvirų durų dienos, kurių metu studentai yra supažindinami su plačia statybų sritimi bei praktikos galimybėmis.
„Jų metu patyrę specialistai supažindina jaunuolius su įvairiomis pareigybėmis statybvietėse, darbų sauga, naujausiomis technologijomis, drauge aplanko kelis statybų objektus. Taip stengiamasi padėti studentams apsispręsti, kokioje statybų srityje jie nori specializuotis bei atlikti praktiką. Dalis studentų po praktikos pasilieka dirbti mūsų įmonėje“, – informuoja N. Naprienė.
Be praktikos, jaunuoliams taip pat patartina atsižvelgti ir į reikalavimus tolimesniame karjeros kelyje. KTU statybos inžinerijos programos vadovė Jolanta Šadauskienė informuoja, kad sudėtingiems statiniams statyti ar tam tikrai techninei veiklai vykdyti reikalingas ir atitinkamas statybos inžinieriaus atestatas, kuris gaunamas, įvertinus profesines ir teisines inžinieriaus žinias bei turint konkrečiai sričiai nustatytą darbo stažą.
<strong>Keistis turi ir įstaigos</strong>
Tobulėti skatinami ne tik jaunieji specialistai, bet ir pačios švietimo įstaigos bei įmonės. N. Naprienės teigimu, siekiant prisitraukti naujus talentus, tradicinėms organizacijų kultūroms taip pat reikia atsinaujinti.
„Aukštosios mokyklos šiandien skatinamos sutelkti dėmesį į darnų vystymąsi ir ugdyti jaunuolių kompleksišką ir kritišką mąstymą bei mokyti juos interpretuoti ir susieti įvairių mokomųjų dalykų žinias, kurios būtų panaudotos efektyviam sprendimų priėmimui. Įdarbinančios įmonės irgi turi prisitaikyti prie jaunųjų specialistų užmojų – tapti atviresnėmis, laisvesnėmis. Svarbu neįstatyti jaunuolių į siaurus rėmus, suteikti jiems laisvės, reikiamų žinių bei galimybių atsiskleisti“, – pasakoja N. Naprienė.